Ąžuolų Būda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Ąžuolų Būda
Ąžuolų Būda2.JPG
Ąžuolų Būda šalia kelio į Kazlų Rūdą

Ąžuolų Būda
Koordinatės 54°42′22″š. pl. 23°31′52″r. ilg. / 54.706°š. pl. 23.531°r. ilg. / 54.706; 23.531 (Ąžuolų Būda)Koordinatės: 54°42′22″š. pl. 23°31′52″r. ilg. / 54.706°š. pl. 23.531°r. ilg. / 54.706; 23.531 (Ąžuolų Būda)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Kazlų Rūdos savivaldybės vėliava Kazlų Rūdos savivaldybė
Seniūnija Kazlų Rūdos seniūnija
Gyventojų skaičius 368 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Ąžuolų BūdaVikiteka

* lenk. Dębowa Buda

Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Ąžuolų̃ Būdà
Kilmininkas: Ąžuolų̃ Būdõs
Naudininkas: Ąžuolų̃ Bū̃dai
Galininkas: Ąžuolų̃ Bū̃dą
Įnagininkas: Ąžuolų̃ Būdà
Vietininkas: Ąžuolų̃ Būdojè

Ąžuolų Būda – kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Kazlų Rūdos, prie kelių  230  MauručiaiVinčaiPuskelniai  ir  183  Ąžuolų BūdaKazlų Rūda  sankryžos, Kazlų Rūdos miškų pakraštyje (Ąžuolų Būdos miškas). Vakariniu kaimo pakraščiu teka Vabalkšnė. Seniūnaitijos centras.

Medinė Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1937 m.) stovi gretimame Didžiųjų Zariškių kaime. Yra kapinės, veikia Ąžuolų Būdos universalus daugiafunkcis centras, biblioteka, paštas (LT-69088).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ąžuolų Būdos apylinkių archeologiniai radiniai rodo, kad čia žmonių gyventa jau bronzos amžiuje. Gyvenvietė įkurta po 1738 m. kaip miško, daugiausia ąžuolų, paruošų verslo įmonė, arba ąžuolų būda (tokios įmonės buvo steigiamos didelėse giriose eksportinei miško medžiagai ruošti). Iš to kilo ir kaimo pavadinimas. 1775 m. buvo 10 kiemų.

1820 m. nutiesus plentą Sankt PeterburgasVaršuva veikė arklių keitimo punktas, vadintas pašto stotimi. 1831 m. prie Ąžuolų Būdos jungėsi sukilėlių daliniai. Per 1863 m. sukilimą kaime vyko sukilėlių kariuomenės (vadas K. Jastšembskis) mokymas. 18661914 m. kaime buvo teismo nuovada. 1905 m. vasarą įvyko susidūrimų su policija, mitingų.

19181940 m. veikė pašto agentūra, arbatinė, kelios parduotuvės, garo malūnas, duonos kepykla, policijos nuovada, 1928 m. įkurta girininkija. 1923 m. buvo 50 ūkių. 1931 m. prie Ąžuolų Būdos Varnabūdės miške pastatytas paminklas Vytauto Didžiojo jubiliejui ir Vilniui atminti. 1933 m. atidaryti Šaulių namai. 1937 m. pastatyta medinė bažnyčia, įkurta parapija.

19491993 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 19521992 m. veikė kultūros namai. 19441952 m. prie Ąžuolų Būdos kovojo Tauro apygardos Geležinio vilko ir Žalgirio rinktinių partizanai.[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Kazlų Rūdos valsčius Marijampolės apskritis
19501962 m. Ąžuolų Būdos apylinkė (1950–1954 m. jos centras) Kazlų Rūdos rajonas
1962 m. Gudelių apylinkė Prienų rajonas
19621963 m. Kapsuko (Marijampolės) rajonas
19631985 m. Guobų apylinkė
19851988 m. Ąžuolų Būdos apylinkės centras
19881995 m. Kazlų Rūdos apylinkė
19951999 m. Kazlų Rūdos seniūnija Marijampolės rajono savivaldybė
1999 Kazlų Rūdos savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1857 m. 1887 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.
106 184 201 380 264 261
1979 m.sur. 1984 m.[4] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
247 403 394 363 368 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1942 m. į Ąžuolų Būdą už protesto raštą dėl žydų naikinimo buvo ištremtas prezidentas Kazys Grinius (1866–1950).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Juozas BanionisĄžuolų Būda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 401 psl.
  3. Ąžuolų Būda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 136 psl.
  4. Ąžuolų Būda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 156 psl.
  • Ąžuolų Būda. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 217 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]