Pereiti prie turinio

Margionys

Koordinatės: 54°00′00″š. pl. 24°17′13″r. ilg. / 54.000°š. pl. 24.287°r. ilg. / 54.000; 24.287 (Margionys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Margionys
{{#if:270
Margionių kaimas
Margionys
Margionys
54°00′00″š. pl. 24°17′13″r. ilg. / 54.000°š. pl. 24.287°r. ilg. / 54.000; 24.287 (Margionys)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Marcinkonių seniūnija
Gyventojų (2021) 39
Vikiteka Margionys
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Márgionys
Kilmininkas: Márgionių
Naudininkas: Márgionims
Galininkas: Márgionis
Įnagininkas: Márgionimis
Vietininkas: Márgionyse
Istoriniai pavadinimai lenk. Morgiewicze, rus. Моргевичи, vok. Morgjewitschi

Margionys (anksčiau Skroblininkai) – kaimas Varėnos rajono savivaldybės pietuose, Dzūkijos nacionaliniame parke. Seniūnaitijos centras. Rytiniu kaimo pakraščiu eina Vilniaus–Gardino geležinkelis, šiauriniu – kelias  5003  VarėnaMarcinkonysDruskininkai . Kaime yra gamtos paminklai: „Lietuvio liepa“, Margionių kadagys, Bobos daržo šaltinis (Skroblaus versmės), Margionių drevė (sunykusi). Kaimas turi savo kapinaites. Anksčiau buvo Margionių geležinkelio stotelė.

Kaimo ūlyčia
Margionių teatras
Margionys nuo Marcinkonių pusės
Kryžius prie kapinaičių
Senas drevėtas medis

Pagal šaltiniuose užfiksuotą pavadinimą galima atstatyti gretutinę formą *Margevičiai. Pavadinimas greičiausiai kilęs iš asmenvardžio Margẽvičius (užrašyta pavardė apie Varėną, Druskininkus), Márgis. Šios pavardės atsiradusios iš žodžių mar̃gis, márgis, tik neaišku, kuria reikšme – ar „tas, kuris margas, išmargintas“, ar „žemės matavimo vienetas, márgas“.[2]

Prie kaimo yra Skroblaus ištakos – Bobos daržo šaltinis. Tai laukuose tiesiog iš žemės trykštanti versmė, iš kurios prasideda gausiai šaltinių vandens maitinamas Skroblus – jo vandeningumas per 17 km padidėja beveik 100 kartų. Vietiniai gyventojai vaikams nesako, kad juos rado kopūstų lauke, o porina, kad vaikai randas „Bobos darže“ – tėtis su mama ten nuėję, pamaišo pamaišo vandenį ir išsitraukia norimą vaikelį. Pasakojama, kad kartą, atseit, vaikai ant šaltinio užritino akmenį ir daugiau vaikų nebeatsirasdavę. Teko suaugusiems tą akmenį šalin nuritinti.

1996 m. rudenį Skroblaus kairiajame krante, Margionių šiaurės rytų dalyje, archeologai aptiko daug titnago skaldos ir skaldytinių, pagal techniką priskirtinų paleolitui. 1997 m. rudenį tirti 52 šurfai, kurių bendras plotas 60 m². Buvo nustatyta, kad titnago kasyklų, dirbtuvių ir gyvenviečių visuma apima apie 800 × 100–250 m teritoriją, o aplink esančioje teritorijoje, nors rečiau, taip pat randami radiniai. Kompleksas datuojamas apie IX tūkstm. pr. m. e.

Margionių kaimas siejamas su Skroblininkų vaitystės centru. Jame 1637 m. buvo 11 kiemų, kurie valdė 6 valakus žemės. Po maro ir karų kaimas nunyko, 1738 m. jame gyveno tik 2 šeimos. 1889 m. Margionyse gyveno 44 šeimos (271 žmogus).

XIX a. pab. Margionys įėjo į Trakų apskritį, Merkinės valsčių, Kabelių kaimo apylinkę. Iš 161 gyventojo 143 buvo katalikai, 18 žydų.[3]

Tarpukariu Margionys buvo valdomi lenkų (priklausė Gardino apskrities Marcinkonių valsčiui). 1924–1935 m. veikė „Ryto“ draugijos mokykla (mokėsi ~40 vaikų), lenkams ją uždarius – skaitykla (iki 1936 m.).[4]

LTSR laikais – Marcinkonių miškų ūkio pagalbinė gyvenvietė (įėjo į Marcinkonių apylinkę). Veikė biblioteka.[5]

2022 m. rugsėjo 10 d. per gaisrą sudegė Margionių klojimo teatro pastatas.[6]

Margionyse veikia 1990 m. atkurtas Margionių kaimo teatras, kuriame išlikusi tradicija vaidinimus rengti klojime. Jo istorija mena tarpukario laikus, kai 1920 m. jame įsikūrė Šv. Kazimiero draugija, kuriai vadovavo Juozas Gaidys (kartu platinęs ir lietuvišką spaudą). Pirmas spektaklis buvo suvaidintas 1929 m. Tai buvo A. Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“, kurią pastatė pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas. Vėliau, karo metu, kaimo spektaklius režisavo J. Gaidys, parašęs Margionių kaimo himną, „Dainą apie Skroblų“, pjeses „Ašarų pakalnėje“ ir „Siratų ašaras“. Šiam mirus, teatro veikla buvo nutrūkusi. Teatras atgimė tik artėjant jo 75 m. jubiliejui.

Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2021 m.
1886 m. 1889 m. 1905 m.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10]
161 271 301 261 247 147
1986 m.[5] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
131 109 81 58 39 -
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 37.
  3. Morgiewicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 678 psl. (lenk.)
  4. Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 2005. p. 169.
  5. 5,0 5,1 Kazys Misius ir kt. Margionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 692
  6. Jurgita Šimelevičienė. Margionių kaimo bendruomenei Varėnos r. – didžiulė netektis: naktį sudegė klojimo teatras, 15min.lt
  7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  8. MargionysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 510 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

Kapiniškiai – 2 km MARCINKONYS – 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šklėriai – 4 km