Margionys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Margionys
Margionys001.JPG
Margionių kaimas

Margionys
Koordinatės 53°59′49″š. pl. 24°17′10″r. ilg. / 53.997°š. pl. 24.286°r. ilg. / 53.997; 24.286 (Margionys)Koordinatės: 53°59′49″š. pl. 24°17′10″r. ilg. / 53.997°š. pl. 24.286°r. ilg. / 53.997; 24.286 (Margionys)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Marcinkonių seniūnija
Gyventojų skaičius 58 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: MargionysVikiteka

lenk. Morgiewicze[1]

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Márgionys
Kilmininkas: Márgionių
Naudininkas: Márgionims
Galininkas: Márgionis
Įnagininkas: Márgionimis
Vietininkas: Márgionyse

Margionys (buvę Skroblininkai) – kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajono pietuose. Seniūnaitijos centras. Rytiniu kaimo pakraščiu eina Vilniaus–Gardino geležinkelis. Kaime yra gamtos paminklai: „Lietuvio liepa“, Margionių kadagys, Bobos daržo šaltinis (Skroblaus versmės), Margionių drevė. Kaimas turi savo kapinaites.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Margionys


Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Margionių teatras
Margionys nuo Marcinkonių pusės

Margionyse veikia 1990 m. atkurtas Margionių kaimo teatras. Jo istorija mena tarpukario laikus, kai 1920 m. jame įsikūrė Šv. Kazimiero draugija, kuriai vadovavo Juozas Gaidys (kartu platinęs ir lietuvišką spaudą). Pirmas spektaklis buvo suvaidintas 1929 m. Tai buvo A. Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“, kurią pastatė pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas. Vėliau, karo metu, kaimo spektaklius režisavo J. Gaidys, parašęs Margionių kaimo himną, „Dainą apie Skroblų“, pjeses „Ašarų pakalnėje“ ir „Siratų ašaras“. Šiam mirus, teatro veikla buvo nutrūkusi. Teatras atgimė tik artėjant jo 75 m. jubiliejui.

Apylinkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie kaimo yra Skroblaus ištakos – Bobos daržo šaltinis. Tai laukuose tiesiog iš žemės trykštanti versmė, iš kurios prasideda gausiai šaltinių vandens maitinamas Skroblus – jo vandeningumas per 17 km padidėja beveik 100 kartų. Vietiniai gyventojai vaikams nesako, kad juos rado kopūstų lauke, o porina, kad vaikai randas „Bobos darže“ – tėtis su mama ten nuėję, pamaišo pamaišo vandenį ir išsitraukia norimą vaikelį. Pasakojama, kad kartą, atseit, vaikai ant šaltinio užritino akmenį ir daugiau vaikų nebeatsirasdavę. Teko suaugusiems tą akmenį šalin nuritinti.

1996 m. rudenį Skroblaus kairiajame krante, Margionių šiaurės rytų dalyje, archeologai aptiko daug titnago skaldos ir skaldytinių, pagal techniką priskirtinų paleolitui. 1997 m. rudenį tirti 52 šurfai, kurių bendras plotas 60 m². Buvo nustatyta, kad titnago kasyklų, dirbtuvių ir gyvenviečių visuma apima apie 800 × 100–250 m teritoriją, o aplink esančioje teritorijoje, nors rečiau, taip pat randami radiniai. Kompleksas datuojamas apie IX tūkstm. pr. m. e.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžius prie kapinaičių
Senas drevėtas medis
P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2011 m.
1886 m. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
161 261 247 147 131 81 58


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Margionys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 510 psl.
  4. Kazys Misius ir kt. Margionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 692 psl.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kapiniškiai – 2 km MARCINKONYS – 12 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šklėriai – 4 km