Inana: Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikinta Kategorija:Mesopotamijos dievai; įtraukta Kategorija:Mesopotamijos deivės naudojant HotCat |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Ishtar vase Louvre AO17000-detail.jpg|thumb|170px|Inanos raižinys iš [[Larsa|Larsos]]]] |
[[Vaizdas:Ishtar vase Louvre AO17000-detail.jpg|thumb|170px|Inanos raižinys iš [[Larsa|Larsos]]]] |
||
'''Inana''' ({{sux|[[Image:Inannasumerianblack.png|100x20px]]|Dingir INANNA}}) – [[Šumeras|šumerų]] meilės, vaisingumo ir karo deivė, nuo [[Akadai|akadų]] laikų žinoma kaip '''''[[Ištar]]'''''. Inana buvo garbinama [[Urukas|Uruke]], ten stovėjo jai paskirta E-anna šventykla. |
'''Inana''' ({{sux|[[Image:Inannasumerianblack.png|100x20px]]|Dingir INANNA}}) – [[Šumeras|šumerų]] meilės, vaisingumo ir karo deivė, nuo [[Akadai|akadų]] laikų žinoma kaip '''''[[Ištar]]'''''. Inana buvo garbinama [[Urukas|Uruke]], ten stovėjo jai paskirta E-anna šventykla. Dievavardis bandomas kildinti iš ''Nin-ana'', reiškiančio „dangaus viešpatė“.<ref name="Black">Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 108–109. ISBN 978-0-292-70794-8.</ref> |
||
Inana mitologijoje labai nepastovi, klastinga, gudri. Laikoma mėnulio dievo [[Nana (mitologija)|Nanos]] ir deivės [[Ningal]] dukra, [[Enlilis|Enlilio]] anūkė. Pradžioje ji buvusi [[Arata|Aratos]] valdove, bet jos nuolaidumu vėliau ėmęs naudotis Urukas. |
Inana mitologijoje labai nepastovi, klastinga, gudri. Laikoma mėnulio dievo [[Nana (mitologija)|Nanos]] ir deivės [[Ningal]] dukra, [[Enlilis|Enlilio]] anūkė. Pradžioje ji buvusi [[Arata|Aratos]] valdove, bet jos nuolaidumu vėliau ėmęs naudotis Urukas. Inana buvo glaudžiai susijusi su deive [[Nanaja]], jos drauge garbintos Uruke ir [[Kišas|Kiše]].<ref name="Black"/> |
||
Pasakojamas mitas apie Inanos mirtį – ji patekusi į požemio karalystę pas deivę [[Ereškigal]]. Ten buvo vedama per 7 vartus, kur ties kiekvienais turėjo atiduoti po vieną iš savo 7 magiškų apdarų. Praėjusi pro vartus ir likusi nuoga, Inana buvo nužudyta Ereškigal. Vėliau [[Enkis]] nusiuntė į požemį du demonus, kurie atgaivino Inaną. Tačiau ji negalėjo palikti mirusiųjų karalystės, neatsiuntusi ko nors vietoj savęs. Deivė sužinojo, kad jos vyras [[Dumuzidas Piemuo]] visiškai jos negedėjo ir mėgavosi malonumais, todėl pasirinko jį, kaip jos išpirką iš požemio. Demonai sučiupo Dumuzį ir nugabeno pas Erškigal. Dumuzio sesuo [[Geštinana]] pasiaukojo ir pusę metų pavaduodavo Dumuzį. Dumuzio sugrįžimas pas Inaną buvo siejamas su pavasario sugrįžimu ir švęstas vaisingumo orgijomis. |
Pasakojamas mitas apie Inanos mirtį – ji patekusi į požemio karalystę pas deivę [[Ereškigal]]. Ten buvo vedama per 7 vartus, kur ties kiekvienais turėjo atiduoti po vieną iš savo 7 magiškų apdarų. Praėjusi pro vartus ir likusi nuoga, Inana buvo nužudyta Ereškigal. Vėliau [[Enkis]] nusiuntė į požemį du demonus, kurie atgaivino Inaną. Tačiau ji negalėjo palikti mirusiųjų karalystės, neatsiuntusi ko nors vietoj savęs. Deivė sužinojo, kad jos vyras [[Dumuzidas Piemuo]] visiškai jos negedėjo ir mėgavosi malonumais, todėl pasirinko jį, kaip jos išpirką iš požemio. Demonai sučiupo Dumuzį ir nugabeno pas Erškigal. Dumuzio sesuo [[Geštinana]] pasiaukojo ir pusę metų pavaduodavo Dumuzį. Dumuzio sugrįžimas pas Inaną buvo siejamas su pavasario sugrįžimu ir švęstas vaisingumo orgijomis. |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{Išn}} |
|||
{{Mesopotamijos mitologija}} |
{{Mesopotamijos mitologija}} |
||
21:53, 7 lapkričio 2020 versija
Inana (šum. 
= Dingir INANNA) – šumerų meilės, vaisingumo ir karo deivė, nuo akadų laikų žinoma kaip Ištar. Inana buvo garbinama Uruke, ten stovėjo jai paskirta E-anna šventykla. Dievavardis bandomas kildinti iš Nin-ana, reiškiančio „dangaus viešpatė“.[1]
Inana mitologijoje labai nepastovi, klastinga, gudri. Laikoma mėnulio dievo Nanos ir deivės Ningal dukra, Enlilio anūkė. Pradžioje ji buvusi Aratos valdove, bet jos nuolaidumu vėliau ėmęs naudotis Urukas. Inana buvo glaudžiai susijusi su deive Nanaja, jos drauge garbintos Uruke ir Kiše.[1]
Pasakojamas mitas apie Inanos mirtį – ji patekusi į požemio karalystę pas deivę Ereškigal. Ten buvo vedama per 7 vartus, kur ties kiekvienais turėjo atiduoti po vieną iš savo 7 magiškų apdarų. Praėjusi pro vartus ir likusi nuoga, Inana buvo nužudyta Ereškigal. Vėliau Enkis nusiuntė į požemį du demonus, kurie atgaivino Inaną. Tačiau ji negalėjo palikti mirusiųjų karalystės, neatsiuntusi ko nors vietoj savęs. Deivė sužinojo, kad jos vyras Dumuzidas Piemuo visiškai jos negedėjo ir mėgavosi malonumais, todėl pasirinko jį, kaip jos išpirką iš požemio. Demonai sučiupo Dumuzį ir nugabeno pas Erškigal. Dumuzio sesuo Geštinana pasiaukojo ir pusę metų pavaduodavo Dumuzį. Dumuzio sugrįžimas pas Inaną buvo siejamas su pavasario sugrįžimu ir švęstas vaisingumo orgijomis.
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 108–109. ISBN 978-0-292-70794-8.
