Mykolas Servacijus Višnioveckis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S r2.7.3) (robotas Pridedama: sv:Michał Serwacy Wiśniowiecki |
||
Eilutė 93: | Eilutė 93: | ||
[[pl:Michał Serwacy Wiśniowiecki]] |
[[pl:Michał Serwacy Wiśniowiecki]] |
||
[[ru:Вишневецкий, Михаил Серваций]] |
[[ru:Вишневецкий, Михаил Серваций]] |
||
[[sv:Michał Serwacy Wiśniowiecki]] |
|||
[[uk:Михайло Сервацій Вишневецький]] |
[[uk:Михайло Сервацій Вишневецький]] |
18:13, 25 vasario 2013 versija
Mykolas Servacijus Višnioveckis | |
---|---|
Višnioveckiai | |
Koributas | |
Gimė | 1680 m. gegužės 13 d. Lvovas |
Mirė | 1744 m. rugsėjo 16 d. (64 metai) |
Tėvas | Konstantinas Kšyštofas Višnioveckis |
Motina | Ona Chodarovskytė |
Sutuoktinis (-ė) | Jekaterina Dolskytė Marija Magdalena Čartoriskytė Teklė Rožė Radvilaitė |
Vaikai | su Jekaterina: Ona Višnioveckytė Jekaterina Višnioveckytė |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Mykolas Servacijus Višnioveckis |
Mykolas Servacijus Višnioveckis (lenk. Michał Serwacy książę Wiśniowiecki; 1680 m. gegužės 13 d. Lvove – 1744 m. rugsėjo 16 d.) – kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas. Rašytojas ir poetas.
Biografija
Gimė Lvove, Konstantino Kšyštofo Višnioveckio ir Onos Chodarovskytės šeimoje.
Tai paskutinis vyriškosios giminės linijos atstovas. Po jo mirties valdos perėjo Oginskiams ir Zamoiskiams.
Valstybės tarnyba
Lietuvos lauko etmonas 1702–1703 ir 1707–1709 metais. Lietuvos didysis etmonas в 1703–1707 ir nuo 1735 metų. Lietuvos armijos Regimentorius nuo 1730 m.
Nuo 1703 m. Vilniaus kaštelionas, o 1706–1707 ir nuo 1735 – Vilniaus vaivada.
1703 m. Seimo maršalka Liubline.
1720–1735 metais – Lietuvos didysis kancleris.
Pinsko, Volkovysko, Glinėnų, Tucholio seniūnas.
Keletą kartų buvo išrinkta Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.
Pilietinis karas (Valkininkų konfederacija)
1700 m. pilietinio karo metu kovojo prieš Sapiegų hegemoniją LDK, buvo vienas iš Valkininkų konfederacijos vadų. Valkininkų mūšyje lapkričio 18 d. nugalėjo Sapiegų pajėgas.
Tolesnė karjera
Iki 1707 m. palaikė Augustą II, vėliau perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Tais pačiais metais areštuotas ir išvežtas į Rusiją, o nuo 1709 m. – emigravęs.
1716 m. pripažino Augustą II ATR karaliumi ir grįžo į tėvynę.
1733 m. kaip Rusijos šalininkas palaikė Augusto III kandidatūrą.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jonušas Antanas Višniovieckis |
Vilniaus kaštelionas 1703–1709 |
Po to: Liudvikas Pociejus |
Prieš tai: Kazimieras Jonas Sapiega |
Vilniaus vaivada 1706–1707 |
Po to: Liudvikas Pociejus |
Prieš tai: Kazimieras Dominykas Oginskis |
Vilniaus vaivada 1735–1744 |
Po to: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė |
|
|
|
|