Mykolas Servacijus Višnioveckis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
YFdyh-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: sv:Michał Serwacy Wiśniowiecki
Eilutė 93: Eilutė 93:
[[pl:Michał Serwacy Wiśniowiecki]]
[[pl:Michał Serwacy Wiśniowiecki]]
[[ru:Вишневецкий, Михаил Серваций]]
[[ru:Вишневецкий, Михаил Серваций]]
[[sv:Michał Serwacy Wiśniowiecki]]
[[uk:Михайло Сервацій Вишневецький]]
[[uk:Михайло Сервацій Вишневецький]]

18:13, 25 vasario 2013 versija

Mykolas Servacijus Višnioveckis
Višnioveckiai
Koributas
Koributas
Gimė 1680 m. gegužės 13 d.
Lvovas
Mirė 1744 m. rugsėjo 16 d. (64 metai)
Tėvas Konstantinas Kšyštofas Višnioveckis
Motina Ona Chodarovskytė
Sutuoktinis (-ė) Jekaterina Dolskytė
Marija Magdalena Čartoriskytė
Teklė Rožė Radvilaitė
Vaikai su Jekaterina:
Ona Višnioveckytė
Jekaterina Višnioveckytė
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego
Order Orła Białego
Vikiteka Mykolas Servacijus Višnioveckis

Mykolas Servacijus Višnioveckis (lenk. Michał Serwacy książę Wiśniowiecki; 1680 m. gegužės 13 d. Lvove – 1744 m. rugsėjo 16 d.) – kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas. Rašytojas ir poetas.

Biografija

Gimė Lvove, Konstantino Kšyštofo Višnioveckio ir Onos Chodarovskytės šeimoje.

Tai paskutinis vyriškosios giminės linijos atstovas. Po jo mirties valdos perėjo Oginskiams ir Zamoiskiams.

Valstybės tarnyba

Lietuvos lauko etmonas 17021703 ir 17071709 metais. Lietuvos didysis etmonas в 17031707 ir nuo 1735 metų. Lietuvos armijos Regimentorius nuo 1730 m.

Nuo 1703 m. Vilniaus kaštelionas, o 17061707 ir nuo 1735 – Vilniaus vaivada.

1703 m. Seimo maršalka Liubline.

17201735 metais – Lietuvos didysis kancleris.

Pinsko, Volkovysko, Glinėnų, Tucholio seniūnas.

Keletą kartų buvo išrinkta Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.

Pilietinis karas (Valkininkų konfederacija)

1700 m. pilietinio karo metu kovojo prieš Sapiegų hegemoniją LDK, buvo vienas iš Valkininkų konfederacijos vadų. Valkininkų mūšyje lapkričio 18 d. nugalėjo Sapiegų pajėgas.

Tolesnė karjera

Iki 1707 m. palaikė Augustą II, vėliau perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Tais pačiais metais areštuotas ir išvežtas į Rusiją, o nuo 1709 m. – emigravęs.

1716 m. pripažino Augustą II ATR karaliumi ir grįžo į tėvynę.

1733 m. kaip Rusijos šalininkas palaikė Augusto III kandidatūrą.


Politinis postas
Prieš tai:
Jonušas Antanas Višniovieckis
Vilniaus kaštelionas

17031709
Po to:
Liudvikas Pociejus
Prieš tai:
Kazimieras Jonas Sapiega
Vilniaus vaivada

17061707
Po to:
Liudvikas Pociejus
Prieš tai:
Kazimieras Dominykas Oginskis
Vilniaus vaivada

17351744
Po to:
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė