Bukareštas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: pa:ਬੁਖ਼ਾਰੈਸਟ |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
|paveikslėlio tekstas = Senamiesčio gatvelė |
|paveikslėlio tekstas = Senamiesčio gatvelė |
||
|herbas = Masterminds.ro - Stema Bucuresti - Transparenta.png |
|herbas = Masterminds.ro - Stema Bucuresti - Transparenta.png |
||
|vėliava = |
|vėliava = Bucharest-Flag.png |
||
|PL=44|PM=25|PS=0|IL=26|IM=06|IS=0 |
|PL=44|PM=25|PS=0|IL=26|IM=06|IS=0 |
||
|valstRegionas = Bukarešto |
|valstRegionas = Bukarešto |
13:34, 11 vasario 2013 versija
Bukareštas rumun. București | |
---|---|
Senamiesčio gatvelė | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Rumunija |
Apskritis | Bukarešto apskritis |
Gyventojų | 1 944 367 |
Plotas | 228 km² |
Tankumas | 8 528 žm./km² |
Altitudė | 60−90 m |
Vikiteka | Bukareštas |
Kirčiavimas | Bukarèštas |
Bukareštas (rumun. București) – Rumunijos sostinė, šalies politinis, ekonominis ir kultūrinis centras. Miestas išsidėstęs Dunojaus žemupyje, 45 km nuo upės. Didelis susisiekimo mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Išvystyta mašinų, metalo apdirbimo, tekstilės, odos, avalynės, chemijos, siuvimo, maisto, stiklo, porceliano, poligrafijos, metalurgijos, medienos pramonė. Yra metropolitenas.
Bukarešte yra universitetas (įkurtas 1864 m.), daug kitų aukštųjų mokyklų, teatrų, muziejų ir kultūrinių įstaigų, koncertinė Ateneum salė (XIX a.). Yra XVI-XVIII a. vienuolynų ir bažnyčių (Mihai Vodă, Creţulescu ir kt.), Respublikos rūmai (XX a.).
Istorija
Dabartiniu pavadinimu žinomas nuo XIV a. 1595 m. sudegintas. XVIII–XIX a. per Osmanų imperijos karus su Austrija ir Rusija buvo užimamas ir sugriaunamas. 1659 m. tapo pietinės Rumunijos dalies – Valakijos – sostine, nuo 1861 m. – visos Rumunijos sostinė. 1916–1918 m. ir 1941–1944 m. užimtas Vokietijos kariuomenės. 1944 m. miestą užėmė Raudonoji armija, kuri išvesta 1958 m.[1]
Sportas
Futbolas
Šaltiniai
- ↑ Bukareštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 581 psl.
Nuorodos
|