Vilniaus universiteto Teisės fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Brox (aptarimas | indėlis)
24 705 keitimai
Brox (aptarimas | indėlis)
24 705 keitimai
papildymai
Eilutė 11: Eilutė 11:
| svetainė = [http://www.tf.vu.lt/ www.tf.vu.lt]
| svetainė = [http://www.tf.vu.lt/ www.tf.vu.lt]
}}
}}
'''Vilniaus universiteto Teisės fakultetas''' ('''VU TF''') – vienas iš [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) fakultetų, kuriame ruošiami [[teisė]]s specialistai. Nuosekliosios studijos fakultete organizuojamos pagal 5 metų trukmės [[Vientisosios studijos|vientisųjų studijų]] modelį. [[Teisės fakultetas]] - vienas seniausių VU padalinių.
'''Vilniaus universiteto Teisės fakultetas''' ('''VU TF''') – vienas iš [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) fakultetų, kuriame ruošiami [[teisė]]s specialistai. Nuosekliosios studijos fakultete organizuojamos pagal 5 metų trukmės vientisųjų [[studijos|studijų]] modelį. [[Teisės fakultetas]] yra vienas seniausių struktūrinių VU padalinių.


== Istorija ==
== Istorija ==
=== Priešistorė ===
⚫
[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533-1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos [[studentas|studentai]] gali atsivežti „kenksmingų" („[[erezija|eretiškų]]“) [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją [[propaganda|propaguoti]], o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''...iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau [[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>. Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas ( Ordino generolas 1615-1645 metais Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių [[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko [[Lietuvos statutas]], įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] teises). Steigti Teisės ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetus]] taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]], nuolaidos [[Lenkija|Lenkijos]] bajorams mainais už [[Vyriausiasis Lietuvos tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos tribunolo]] įkūrimo toleravimą.

=== Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas ===
=== Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas ===
⚫
Broliai didikai [[Jeronimas Valavičius]] († [[1636 m.]]) ir [[Eustachijus Valavičius]] (1560–1630) dėjo didžiules pastangas, ilgus metus kovojo, siekdami pakeisti 1579 m. VJA steigimo privilegijoje (netiesiogiai) įvardintą draudimą įkurti Teisės ir Medicinos padalinius. Teisės fakultetas buvo įsteigtas [[1641]] metų [[spalio 11]] d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] (1595-1648) privilegija. Ji išplaukė iš Fakulteto fundatoriaus [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] (1609-1656) ir jėzuitų susitarimų.

⚫
[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533-1586) suteikta privilegija paliko už Vilniaus jėzuitų akademijos ribų [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai buvo įsitikinę, kad, daugėjant teisės ir medicinos studentų, jie gali atsivežti „kenksmingų [[erezija|eretiškų]]“ [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę erezija, gali ją [[propaganda|propaguoti]] ir Universitete, o tai reikštų jo sužlugdymą (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''...iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto [[studentas|studentų]] (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau [[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>. To siekė Jėzuitų ordino vadovybė (pvz., Ordino generolas 1615-1645 metais Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių [[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko [[Lietuvos statutas]], įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] teises).

⚫
Steigti fakultetą taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]], nuolaidos [[Lenkija|Lenkijos]] bajorams mainais už [[Vyriausiasis Lietuvos tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos tribunolo]] įkūrimo toleravimą. Broliai didikai [[Jeronimas Valavičius]] († [[1636 m.]]) ir [[Eustachijus Valavičius]] (~1560–1630) dėjo dideles pastabas, siekdami pakeisti privilegijos sąlygotą situaciją ir įkurti Teisės fakultetą. Teisės fakultetas buvo įsteigtas [[1641]] metų spalio 11 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] (1595-1648) privilegija. Ji išplaukė iš Fakulteto fundatoriaus [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] (1609-1656) ir jėzuitų susitarimų.


Teisės fakultetas pradėjo darbą tik [[1644 m.]]<ref>[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090611_130744-71096/DS.005.0.01.ETD Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija] // XIII-XX a. [[Lietuvos teisinė sistema|Lietuvos teisinės sistemos]] istorija. [[Jevgenij Machovenko]], 22 psl.</ref>. 1644 m. į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Ingolštato universiteto ([[Bavarija]]) - tai [[abiejų teisių daktaras|abiejų teisių daktarai]] dėstytojai kanonistas [[Jonas Jurgis Šaueris]] ir civilistas [[Simonas Dilgeris]] († po 1666 m.). Abiems iškilmių [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]] metu buvo suteikti abiejų teisių [[teisės magistras|magistrų]] ir filosofijos [[daktaras|daktaro]] laipsniai. [[1645 m.]] (ar 1646 m.) [[Paduja|Padujos]] universiteto profesorius pasaulietis kanonistas [[Aronas Aleksandras Olizarovskis]] (1610-1659).
Teisės fakultetas pradėjo darbą tik [[1644 m.]]<ref>[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090611_130744-71096/DS.005.0.01.ETD Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija] // XIII-XX a. [[Lietuvos teisinė sistema|Lietuvos teisinės sistemos]] istorija. [[Jevgenij Machovenko]], 22 psl.</ref>. 1644 m. į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Ingolštato universiteto ([[Bavarija]]) - tai [[abiejų teisių daktaras|abiejų teisių daktarai]] dėstytojai kanonistas [[Jonas Jurgis Šaueris]] ir civilistas [[Simonas Dilgeris]] († po 1666 m.). Abiems iškilmių [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]] metu buvo suteikti abiejų teisių [[teisės magistras|magistrų]] ir filosofijos [[daktaras|daktaro]] laipsniai. [[1645 m.]] (ar 1646 m.) [[Paduja|Padujos]] universiteto profesorius pasaulietis kanonistas [[Aronas Aleksandras Olizarovskis]] (1610-1659).
Eilutė 24: Eilutė 24:
=== ''Schola Sapiehana'' ===
=== ''Schola Sapiehana'' ===


[[1655 m.]] K. L. Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, jam testamentu užrašė [[Počajevai|Počajevų]] dvarą ([[Volynės gubernija]], [[Kšemenecas|Kšemeneco]] pavietas) ir savo biblioteką [[Ružanai|Ružanuose]] ([[Gardino pavietas]]). K. L. Sapiegos fundacijoje buvo numatyta išlaikyti 4 katedras: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui - [[Kanonų teisė]]s ir [[Civilinė teisė|Civilinės teisės]]<ref>[Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641-1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.</ref>. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas ''Schola Sapiehana'' ({{lt|Sapiegos mokykla}})<ref>[http://www.mokslasvu.mb.vu.lt/LT.php?content=page&Id=521 Teisė ir ekonomika] // Mokslas senajame VU</ref>.
[[1655 m.]] K. L. Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, [[testamentas|testamentu]] jam užrašė [[Počajevai|Počajevų]] dvarą ([[Volynė]]s gubernija, [[Kšemenecas|Kšemeneco]] pavietas) ir savo biblioteką [[Ružanai|Ružanuose]] ([[Gardino pavietas]]). K. L. Sapiegos [[fundacija|fundacijoje]] buvo numatyta išlaikyti 4 [[katedra]]s: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui - [[Kanonų teisė]]s ir [[Civilinė teisė|Civilinės teisės]]<ref>[Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641-1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.</ref>. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas ''Schola Sapiehana'' ({{lt|Sapiegos mokykla}})<ref>[http://www.mokslasvu.mb.vu.lt/LT.php?content=page&Id=521 Teisė ir ekonomika] // Mokslas senajame VU</ref>.


Didžioji rusų invazija skaudžiai palietė ir Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetą. Sapiegos mokykla neteko savo pajamų ir buvo uždaryta. [[1667 m.]] Akademija atgavo Počajevičius. Teisės mokyklą vėl pradėjo lankyti „ganėtinas studentų skaičius". [[1684 m.]] civilinės teisės profesorium buvo abiejų teisių daktaras Pranciškus Peyer, gegužės 18 m. Vilniaus kapitulos išrinktas konsistorijos [[notaras|notaru]]<ref>[http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=277&Itemid=93 „Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų“] // Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje. [[Paulius Rabikauskas]]</ref>.
[Vilnius#Švedų tvanas ir Rusų armijos puolimas|Didžioji rusų invazija] skaudžiai palietė ir Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetą. Sapiegos mokykla neteko savo pajamų ir buvo uždaryta. [[1667 m.]] Akademija atgavo Počajevičius. Taigi, pagerėjo materialinė padėtis. Teisės mokyklą vėl pradėjo lankyti „ganėtinas studentų skaičius". [[1684 m.]] civilinės teisės profesorium buvo paskirtas dar vienas teisininkas - abiejų teisių daktaras Pranciškus Peyer (be kita ko 1684 m. gegužės 18 m. Vilniaus kapitulos išrinktas konsistorijos [[notaras|notaru]])<ref>[http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=277&Itemid=93 „Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų“] // Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje. [[Paulius Rabikauskas]]</ref>.


=== VU Teisės fakultetas ===
=== VU Teisės fakultetas ===
Beveik 200 metų (iki [[1832]] m. (kai Rusijos imperatorius [[Nikolajus I]] įsakė) Vilniaus universitetą uždaryti) teisę čia dėstė garsiausi tuometiniai teisės dėstytojai ir mokslininkai. Tai [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-1815), [[Aloyzas Kapelis]] (1776-1838), [[Ignas Danilevičius]] (1787–1843), I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, [[Joachimas Lelevelis]] (1786-1861) ir kiti.
Iki [[1832]] m., kai Rusijos imperatorius [[Nikolajus I]] įsakė Vilniaus universitetą uždaryti, teisę kone 200 metų dėstė garsūs to meto Europos teisininkai ir mokslininkai. Tai [[Joachimas Lelevelis]] (1786-1861), [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-1815), [[Aloyzas Kapelis]] (1776-1838), [[Ignas Danilevičius]] (1787–1843); taip pat I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, ir kiti.

=== Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisės fakultetas ===

Nors ir [[1919]] m. ir vėl buvo atkurtas [[Vilniaus universitetas|Universitetas]], tačiau [[Lenkija]]i [[aneksija|aneksavus]] kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas buvo priversta tęsti [[Kaunas|Kaune]]: pradėjo veikti [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] Teisių skyrius. [[1922 m.]] antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos () universiteto Teisių fakultetas, kuriame dėstė iškiliausi to meto Lietuvos teisininkai kaip [[Petras Leonas]] (1864-1938), [[Vaclovas Biržiška]] (1884–1956), [[Augustinas Janulaitis]] (1878-1950), [[Mykolas Romeris]] (1880-1945) ir kiti. 1922 m. Kaune įkurto universiteto Teisių fakultete veikusi Baudžiamosios teisės katedra kiek vėliau buvo sujungta su Baudžiamojo proceso katedra.
Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę. [[1942]] m. kovo mėn. Teisės fakultetas buvo uždarytas antrą kartą.

=== Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetas ===
[[1944 m.]] rudenį VU atnaujino savo veiklą ir veikė kaip Vilniaus valstybinis universitetas ([[TSRS|sovietinio]] tipo aukštoji mokykla). Teisės fakultetas tęsė savo veiklą. 1970 m. pradėjo veikti Darbo teisės katedra (vedėjas - doc. V. Nekrašas). [[1977 m.]] Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedra buvo padalinta į Baudžiamosios teisės ir Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedrą.

=== Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ===


Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, [[1991 m.]] buvo įsteigta Tarptautinės teisės ir [[lyginamoji teisė|lyginamosios teisės]] katedra; vedėjas - doc. [[Vilenas Vadapalas]] (g. 1954 m.), nuo [[2001 m.]] - doc. [[Zenonas Petrauskas]] (1950-2009), nuo 2005 m. - doc. [[Dainius Žalimas]] (g. 1973 m.). [[1998 m.]] katedra pavadinta [[Tarptautinė teisė|Tarptautinės teisės]] ir [[Europos Sąjungos teisė]]s vardu<ref>[http://web.archive.org/web/20070916190137/http://www.tf.vu.lt/index.php?fuseaction=displayHTML&file=File_9.php&langparam=LT VU TF Tarptautinės ir ES teisės katedros informacija] (archyvinė 2007-09-16 d. tinklalapio versija)</ref>.
[[1919]] m. [[VU|universitetas]] vėl atkurtas, tačiau [[Lenkija]]i [[aneksija|aneksavus]] kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas tęsė [[Kaunas|Kaune]]. Buvo įsteigtas [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] Teisių skyrius.


Iki [[2002 m.]] baigus teisės studijas, atlikus (diplominę) praktiką ir apgynus diplominį darbą, buvo suteikiama [[diplomuotas teisininkas|teisininko]] kvalifikacija. Nuo [[2003 m.]] baigus studijas ir apgynus [[magistro darbas|magistro darbą]], yra suteikiamas kvalifikacinis [[teisės magistras|teisės magistro]] laipsnis.
[[1922 m.]] antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisių fakultetas, kuriame savo žiniomis dalijosi tokie iškiliausi Lietuvos teisininkai kaip [[Petras Leonas]] (1864-1938), [[Vaclovas Biržiška]] (1884–1956), [[Augustinas Janulaitis]] (1878-1950), [[Mykolas Romeris]] (1880-1945) ir kiti. Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę. [[1942]] m. kovo mėn. Teisės fakultetas buvo uždarytas antrą kartą, tačiau jau po poros metų atnaujina savo veiklą ir sėkmingai ją tęsia iki šių dienų.


Iki [[2009 m.]] rugpjūčio 31 d. veikė Baudžiamosios teisės katedra, Civilinės teisės ir [[civilinis procesas|civilinio proceso]] katedra, [[Darbo teisė]]s katedra, [[Konstitucinė teisė|Konstitucinės]] ir [[administracinė teisė|administracinės teisės]] katedra (buvusi [[Valstybinė teisė|Valstybinės teisės]] katedra), [[Kriminalistika|Kriminalistikos]] ir baudžiamojo proceso katedra, Tarptautinės ir ES teisės katedra (buvusi Tarptautinės ir ir [[lyginamoji teisė|lyginamosios teisės]] katedra), Teisės teorijos ir istorijos katedra, [[Informatikos teisės centras prie VU Teisės fakulteto]].
Iki [[2009 m.]] rugpjūčio 31 d. Fakultete veikė Baudžiamosios teisės katedra, Civilinės teisės ir [[civilinis procesas|civilinio proceso]] katedra ([[1641 m.]] įsteigta kaip Civilinės teisės katedra), [[Darbo teisė]]s katedra (vedėjas - doc. Tomas Davulis), [[Konstitucinė teisė|Konstitucinės]] ir [[administracinė teisė|administracinės teisės]] katedra (buvusi [[Valstybinė teisė|Valstybinės teisės]] katedra), [[Kriminalistika|Kriminalistikos]] ir baudžiamojo proceso katedra, Tarptautinės ir ES teisės katedra, Teisės teorijos ir istorijos katedra (buvusi Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra).


== Administracija ==
== Administracija ==
Fakulteto administraciją sudaro<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/struktura/administracija VU TF administracija]</ref>:
*Dekanas - prof. [[Vytautas Nekrošius]]
*Dekanas - prof. [[Vytautas Nekrošius]]
*Prodekanas studijoms - doc. [[Haroldas Šinkūnas]]
*Prodekanas studijoms - doc. [[Haroldas Šinkūnas]]
*Prodekanas planavimui - doc. [[Gintaras Švedas]]
*Prodekanas planavimui - doc. [[Gintaras Švedas]]
*Prodekanas tarptautiniams ryšiams ir mokslui - doc. [[Tomas Davulis]]<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/struktura/administracija VU TF administracija]</ref>.
*Prodekanas tarptautiniams ryšiams ir mokslui - doc. [[Tomas Davulis]].


== Struktūra ==
== Struktūra ==
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Fakultete veikia šios katedros: [[Baudžiamoji justicija|Baudžiamosios justicijos]] (vedėjas - prof. Gintaras Švedas), [[Privatinė teisė|Privatinės teisės]] (vedėjas - prof. [[Vytautas Mizas]]) ir [[Viešoji teisė|Viešosios teisės]] katedros (vedėjas - prof. [[Egidijus Kūris]]).
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Fakultete veikia šios katedros: [[Baudžiamoji justicija|Baudžiamosios justicijos]] (vedėjas - prof. Gintaras Švedas), [[Privatinė teisė|Privatinės teisės]] (vedėjas - prof. [[Vytautas Mizaras]]) ir [[Viešoji teisė|Viešosios teisės]] katedros (vedėjas - prof. [[Egidijus Kūris]]).


[[Užsienio teisė]]s mokyklos bei centrai - tai [[Prancūzijos teisės mokykla]] ir [[Vokietijos teisės centras]]. Anksčiau taip pat veikė [[Rytų Europos teisės centras]] bei [[Lenkijos teisės mokykla]].
[[Užsienio teisė]]s mokyklos bei centrai - tai [[Prancūzijos teisės mokykla]] ir [[Vokietijos teisės centras]]. Taip pat pažymėtini [[Rytų Europos teisės centras]] (įsteigtas [[2003 m.]]) bei [[Lenkijos teisės mokykla]] (įsteigta 2001 m.), [[Informatikos teisės centras prie VU Teisės fakulteto]].


== Mokslas ==
== Mokslas ==
Eilutė 62: Eilutė 73:
== Studentų atstovybė ==
== Studentų atstovybė ==
Teisės fakulteto studentų atstovybė (TFSA) rūpinasi studentų teisėmis, stengiasi gerinti studijų kokybę, organizuoja apklausas, rengia projektus dėl priimtinesnės egzaminų tvarkos, garsina Vilniaus universiteto ir Teisės fakulteto vardą. TFSA taip pat rūpinasi turiningu ir linksmu studentų laisvalaikio praleidimo organizavimu. Ji rengia poilsines [[stovykla]]s (pvz., būsimiems pirmakursiams, vad. „[[fuksas|fuksams]]“), ypatingus tradicija tapusius Teisės fakulteto renginius:
Teisės fakulteto studentų atstovybė (TFSA) rūpinasi studentų teisėmis, stengiasi gerinti studijų kokybę, organizuoja apklausas, rengia projektus dėl priimtinesnės egzaminų tvarkos, garsina Vilniaus universiteto ir Teisės fakulteto vardą. TFSA taip pat rūpinasi turiningu ir linksmu studentų laisvalaikio praleidimo organizavimu. Ji rengia poilsines [[stovykla]]s (pvz., būsimiems pirmakursiams, vad. „[[fuksas|fuksams]]“), ypatingus tradicija tapusius Teisės fakulteto renginius:
*[[Konstitucijos dienos]] (''KoDi'') - [[LR Konstitucija]]i pažymėti skirti renginiai (konferencija, įvairios akcijos VU Teisės fakultete bei [[Vilnius|Vilniaus]] miesto centre, baigiamasis [[kocertas]]). Žmogui, ypatingai pasižymėjusiam ginant savo ar kitų [[žmogaus teisės|žmonių teises]] Konstitucijos pagalba, dovanojama [[Konstitucijos taurė]]. ''KoDi'' proga kiekvienais metais organizuojamas nemokamas muzikinis koncertas.
*[[Konstitucijos dienos]] (''KoDi'') - [[LR Konstitucija]]i pažymėti skirti renginiai (konferencija, įvairios akcijos VU Teisės fakultete bei [[Vilnius|Vilniaus]] miesto centre, nemokamas baigiamasis muzikinis [[kocertas]]). Asmeniui, ypatingai pasižymėjusiam ginant savo ar kitų [[žmogaus teisės|žmonių teises]] Konstitucijos pagalba, yra dovanojama [[Konstitucijos taurė]].
*[[Teisininkų dienos]] (''TeDi'') švenčiamos jau daugiau nei 30 metų. Šventės metu vyksta tradiciniais tapę ir studentų kiekvienais metais laukiami renginiai – aukcionas, konferencija ir baigiamasis vakaras, kuriame pasirodo garsūs atlikėjai.
*[[Teisininkų dienos]] (''TeDi'') švenčiamos jau daugiau nei 30 metų. Šventės metu vyksta tradiciniais tapę ir studentų kiekvienais metais laukiami renginiai – [[aukcionas]], konferencija ir baigiamasis vakaras, kuriame pasirodo garsūs atlikėjai.


== Alumni ==
== Alumni ==
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija – tai Fakulteto auklėtinių asociacija, kurios misija - palaikyti fakulteto absolventų tarpusavio ryšius bei ryšius su ''[[Alma mater]]'', prisidėti prie Fakulteto veiklos vystymo ir plėtros, vystyti Fakulteto auklėtinių bendruomenės profesinius gebėjimus. Draugija vykdo švietėjiškus, profesinių gebėjimų tobulinimo, mokslo ir studijų plėtros projektus, teikia finansinę paramą Fakultetui, jo studentams, studentų organizacijoms, remia mokslo renginius. Šiuo metu draugija jungia virš 150 narių, gyvenančių ir dirbančių įvairiuose Lietuvos miestuose.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ''Alumni'' draugija – tai Fakulteto auklėtinių asociacija, kurios misija - palaikyti fakulteto absolventų tarpusavio ryšius bei ryšius su ''[[Alma mater]]'', prisidėti prie Fakulteto veiklos vystymo ir plėtros, vystyti Fakulteto auklėtinių bendruomenės profesinius gebėjimus. Draugija vykdo švietėjiškus, profesinių gebėjimų tobulinimo, mokslo ir studijų plėtros projektus, teikia finansinę paramą Fakultetui, jo studentams, studentų organizacijoms, remia mokslo renginius. Šiuo metu draugija jungia virš 150 narių, gyvenančių ir dirbančių įvairiuose Lietuvos miestuose.


== Partneriai ==
== Partneriai ==
Fakultetas sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis teisinėmis įstaigomis bei organizacijomis. Pasirašytos sutartys leidžia fakulteto studentams šiose institucijose atlikti praktiką, o [[mokslo darbuotojas|mokslo darbuotojams]] – [[mokslinis tyrimas|mokslinius tyrimus]]. Nacionalinės bendradarbiavimo [[sutartis|sutartys]] pasirašytos su tokiomis institucijomis bei įstaigomis kaip [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|LR Vyriausybės kanceliarija]], [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|LR teisingumo ministerija]], [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas|Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu]], [[Advokatų taryba]], [[Lietuvos notarų rūmai]], [[Lietuvos teisės institutas|Teisės institutas]], [[VĮ Teisinės informacijos centras]], [[Vilniaus viešoji advokatų kontora]], Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.
Fakultetas sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis teisinėmis įstaigomis bei organizacijomis. Pasirašytos sutartys leidžia fakulteto studentams šiose institucijose atlikti praktiką, o [[mokslo darbuotojas|mokslo darbuotojams]] – [[mokslinis tyrimas|mokslinius tyrimus]]. Nacionalinės bendradarbiavimo [[sutartis|sutartys]] pasirašytos su tokiomis institucijomis bei įstaigomis kaip [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|LR Vyriausybės kanceliarija]], [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|LR teisingumo ministerija]], [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]], [[Advokatų taryba]], [[Lietuvos notarų rūmai]], [[Lietuvos teisės institutas|Teisės institutas]], [[VĮ Teisinės informacijos centras]], [[Vilniaus viešoji advokatų kontora]], Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.


== Tarptautiniai ryšiai ==
== Tarptautiniai ryšiai ==
Eilutė 75: Eilutė 86:


Tarptautinio bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su tokiais partneriais kaip<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/dvisalis-bendradarbiavimas VU TF Tarptautinių ryšių skyriaus informacija]</ref>:
Tarptautinio bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su tokiais partneriais kaip<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/dvisalis-bendradarbiavimas VU TF Tarptautinių ryšių skyriaus informacija]</ref>:
*[[Sankt Peterburgo universitetas|Sankt Peterburgo valstybinio universiteto]] Teisės fakultetas (Rusija)
*[[Sankt Peterburgo universitetas|Sankt Peterburgo valstybinio universiteto]] Teisės fakultetas, [[Rusija]]
*[[Maskvos universitetas|Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto]] Teisės fakultetas (Rusija)
*[[Maskvos universitetas|Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto]] Teisės fakultetas, Rusija
*[[Lodzė]]s universiteto Teisės ir administravimo fakultetas (Lenkija)
*[[Lodzė]]s universiteto Teisės ir administravimo fakultetas, [[Lenkija]]
*Krokuvos [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] Teisės ir administravimo fakultetas (Lenkija)
*Krokuvos [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] Teisės ir administravimo fakultetas, Lenkija
*[[Rygos aukštoji teisės mokykla]], (Latvija)
*[[Rygos aukštoji teisės mokykla]], [[Latvija]]
*[[Kijevas|Kijevo]] Nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto Teisės fakultetas ([[Ukraina]])
*[[Kijevas|Kijevo]] Nacionalinio [[Tarasas Ševčenka|Taraso Ševčenkos]] universiteto Teisės fakultetas, [[Ukraina]]
*Pietvakarių universiteto „Neofit Rilsky“ Teisės ir istorijos fakultetas ([[Bulgarija]])
*Pietvakarių universiteto „Neofit Rilsky“ Teisės ir istorijos fakultetas, [[Bulgarija]]
*Marijos Kiuri-Sklodovskos universiteto Teisės ir administravimo fakultetas (Lenkija)
*[[Marie Curie|Marijos Kiuri-Sklodovskos]] universiteto Teisės ir administravimo fakultetas, Lenkija
*[[Taškentas|Taškento]] valstybinis teisės institutas ([[Uzbekistanas]])
*[[Taškentas|Taškento]] valstybinis teisės institutas, [[Uzbekistanas]]
*[[Sibiras|Sibiro]] federalinis universitetas (Rusija)
*[[Sibiras|Sibiro]] federalinis universitetas, Rusija
*[[Saratovas|Saratovo]] valstybinė teisės akademija (Rusija).
*[[Saratovas|Saratovo]] valstybinė teisės akademija, Rusija.
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

20:08, 12 lapkričio 2009 versija

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Įkurtas1641 m.
Dekanasprof. Vytautas Nekrošius
Darbuotojų104 (2007 m.)[1]
Studentų2235 (2007 m.)[1]
Bakalaurai2163 (2007 m.)[1]
Doktorantai73 (2007 m.)[1]
VietaVilnius, Lietuva
Svetainėwww.tf.vu.lt

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (VU TF) – vienas iš Vilniaus universiteto (VU) fakultetų, kuriame ruošiami teisės specialistai. Nuosekliosios studijos fakultete organizuojamos pagal 5 metų trukmės vientisųjų studijų modelį. Teisės fakultetas yra vienas seniausių struktūrinių VU padalinių.

Istorija

Priešistorė

1579 m. balandžio 1 d. Stepono Batoro (1533-1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko teisės ir medicinos mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos studentai gali atsivežti „kenksmingų" („eretiškų“) knygų, o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją propaguoti, o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato (SJ) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške Lotaringijos kunigaikščiui Karoliui III: ...iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau blogio ir nusižengimų per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius)[2]. Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas ( Ordino generolas 1615-1645 metais Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių drausmingumą“[3] dėl kovos prieš Reformaciją Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko Lietuvos statutas, įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas evangelikų reformatų, stačiatikių ir Romos katalikų teises). Steigti Teisės ir Medicinos fakultetus taip pat delsta dėl Krokuvos universiteto interesų protegavimo, nuolaidos Lenkijos bajorams mainais už Vyriausiojo Lietuvos tribunolo įkūrimo toleravimą.

Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas

Broliai didikai Jeronimas Valavičius († 1636 m.) ir Eustachijus Valavičius (1560–1630) dėjo didžiules pastangas, ilgus metus kovojo, siekdami pakeisti 1579 m. VJA steigimo privilegijoje (netiesiogiai) įvardintą draudimą įkurti Teisės ir Medicinos padalinius. Teisės fakultetas buvo įsteigtas 1641 metų spalio 11 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos (1595-1648) privilegija. Ji išplaukė iš Fakulteto fundatoriaus Kazimiero Leono Sapiegos (1609-1656) ir jėzuitų susitarimų.

Teisės fakultetas pradėjo darbą tik 1644 m.[4]. 1644 m. į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Ingolštato universiteto (Bavarija) - tai abiejų teisių daktarai dėstytojai kanonistas Jonas Jurgis Šaueris ir civilistas Simonas Dilgeris († po 1666 m.). Abiems iškilmių Šv. Jonų bažnyčioje metu buvo suteikti abiejų teisių magistrų ir filosofijos daktaro laipsniai. 1645 m. (ar 1646 m.) Padujos universiteto profesorius pasaulietis kanonistas Aronas Aleksandras Olizarovskis (1610-1659).

Schola Sapiehana

1655 m. K. L. Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, testamentu jam užrašė Počajevų dvarą (Volynės gubernija, Kšemeneco pavietas) ir savo biblioteką Ružanuose (Gardino pavietas). K. L. Sapiegos fundacijoje buvo numatyta išlaikyti 4 katedras: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui - Kanonų teisės ir Civilinės teisės[5]. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas Schola Sapiehana (liet. Sapiegos mokykla)[6].

[Vilnius#Švedų tvanas ir Rusų armijos puolimas|Didžioji rusų invazija] skaudžiai palietė ir Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetą. Sapiegos mokykla neteko savo pajamų ir buvo uždaryta. 1667 m. Akademija atgavo Počajevičius. Taigi, pagerėjo materialinė padėtis. Teisės mokyklą vėl pradėjo lankyti „ganėtinas studentų skaičius". 1684 m. civilinės teisės profesorium buvo paskirtas dar vienas teisininkas - abiejų teisių daktaras Pranciškus Peyer (be kita ko 1684 m. gegužės 18 m. Vilniaus kapitulos išrinktas konsistorijos notaru)[7].

VU Teisės fakultetas

Iki 1832 m., kai Rusijos imperatorius Nikolajus I įsakė Vilniaus universitetą uždaryti, teisę kone 200 metų dėstė garsūs to meto Europos teisininkai ir mokslininkai. Tai Joachimas Lelevelis (1786-1861), Jeronimas Stroinovskis (1752-1815), Aloyzas Kapelis (1776-1838), Ignas Danilevičius (1787–1843); taip pat I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, ir kiti.

Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisės fakultetas

Nors ir 1919 m. ir vėl buvo atkurtas Universitetas, tačiau Lenkijai aneksavus kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas buvo priversta tęsti Kaune: pradėjo veikti Aukštųjų kursų Teisių skyrius. 1922 m. antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos () universiteto Teisių fakultetas, kuriame dėstė iškiliausi to meto Lietuvos teisininkai kaip Petras Leonas (1864-1938), Vaclovas Biržiška (1884–1956), Augustinas Janulaitis (1878-1950), Mykolas Romeris (1880-1945) ir kiti. 1922 m. Kaune įkurto universiteto Teisių fakultete veikusi Baudžiamosios teisės katedra kiek vėliau buvo sujungta su Baudžiamojo proceso katedra. Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę. 1942 m. kovo mėn. Teisės fakultetas buvo uždarytas antrą kartą.

Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetas

1944 m. rudenį VU atnaujino savo veiklą ir veikė kaip Vilniaus valstybinis universitetas (sovietinio tipo aukštoji mokykla). Teisės fakultetas tęsė savo veiklą. 1970 m. pradėjo veikti Darbo teisės katedra (vedėjas - doc. V. Nekrašas). 1977 m. Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedra buvo padalinta į Baudžiamosios teisės ir Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedrą.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. buvo įsteigta Tarptautinės teisės ir lyginamosios teisės katedra; vedėjas - doc. Vilenas Vadapalas (g. 1954 m.), nuo 2001 m. - doc. Zenonas Petrauskas (1950-2009), nuo 2005 m. - doc. Dainius Žalimas (g. 1973 m.). 1998 m. katedra pavadinta Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės vardu[8].

Iki 2002 m. baigus teisės studijas, atlikus (diplominę) praktiką ir apgynus diplominį darbą, buvo suteikiama teisininko kvalifikacija. Nuo 2003 m. baigus studijas ir apgynus magistro darbą, yra suteikiamas kvalifikacinis teisės magistro laipsnis.

Iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Fakultete veikė Baudžiamosios teisės katedra, Civilinės teisės ir civilinio proceso katedra (1641 m. įsteigta kaip Civilinės teisės katedra), Darbo teisės katedra (vedėjas - doc. Tomas Davulis), Konstitucinės ir administracinės teisės katedra (buvusi Valstybinės teisės katedra), Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedra, Tarptautinės ir ES teisės katedra, Teisės teorijos ir istorijos katedra (buvusi Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra).

Administracija

Fakulteto administraciją sudaro[9]:

Struktūra

Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Fakultete veikia šios katedros: Baudžiamosios justicijos (vedėjas - prof. Gintaras Švedas), Privatinės teisės (vedėjas - prof. Vytautas Mizaras) ir Viešosios teisės katedros (vedėjas - prof. Egidijus Kūris).

Užsienio teisės mokyklos bei centrai - tai Prancūzijos teisės mokykla ir Vokietijos teisės centras. Taip pat pažymėtini Rytų Europos teisės centras (įsteigtas 2003 m.) bei Lenkijos teisės mokykla (įsteigta 2001 m.), Informatikos teisės centras prie VU Teisės fakulteto.

Mokslas

Nuo 1957 m. Fakultetas leidžia teisės mokslinį žurnalą „Teisė“ (nuo 1999 m. iki 2003 m. buvo paskelbti 169 TF mokslininkų darbai). Fakultete vykdomi nacionaliniai ir tarptautiniai tyrimai. Rengiamos ir ginamos socialinių mokslų (teisės krypties) disertacijos (anksčiau - ir habilitacijos), atliekamos habilitacijos procedūros. Tarptautinės ir ES teisės katedros darbuotojai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos teisės harmonizavimo su ES teise, tyrė ir sprendė atitinkamas problemas (dalis darbuotojų buvo ir iki šiol vadovaujančias pareigas einantys ETD prie LR TM tarnautojai), taip pat teisinius stojimo ir dalyvavimo NATO aspektus, Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimą ir taikymą žmogaus teisių teismo praktikoje, veiklą tęsia net ir dirbdami tarptautiniuose teismuose (pvz., EŽTT teisėjai prof. Pranas Kūris, doc. Danutė Jočienė, Pirmosios instancijos teismo teisėjas prof. Vilenas Vadapalas). Civilinės ir civilinio proceso (nuo 2009 m. - Privatinės teisės) katedroje pradėtos nagrinėti Lietuvos privatinės teisės sistemos kūrimo, civilinės teisės ir civilinio proceso teisės aiškinimo ir taikymo teorinės ir praktinės problemos[10].

VU TF Studentų mokslinę draugiją sudaro mokslinės veiklos būreliai – skyriai (iš viso - 7), pagal veiklos specializacijas pradėję veikti prie atitinkamų dalykų katedrų[11]:

  • Baudžiamosios teisės SMD skyrius - prie Baudžiamosios teisės katedros (kuratorius – lekt. Gintautas Sakalauskas)
  • Civilinės teisės ir civilinio proceso SMD skyrius - prie Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros (kuratorius – lekt. Rimantas Simaitis)
  • Darbo teisės SMD skyrius (prie Darbo teisės katedros (kuratorė – doc. Daiva Petrylaitė)
  • Konstitucinės ir administracinės teisės SMD skyrius (prie Konstitucinės ir administracinės teisės katedros, kuratoriai – doc. Vaidotas Vaičaitis)
  • Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso SMD skyrius (prie Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros, kuratorė – asist. G. Juodkaitė-Granskienė)
  • Moot Court Training - prie Tarptautinės ir ES teisės katedros (kuratorė – lekt. Vygantė Milašiūtė)
  • Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos SMD skyrius - prie Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros (kuratorius – doc. Jevgenij Machovenko).

Studentų atstovybė

Teisės fakulteto studentų atstovybė (TFSA) rūpinasi studentų teisėmis, stengiasi gerinti studijų kokybę, organizuoja apklausas, rengia projektus dėl priimtinesnės egzaminų tvarkos, garsina Vilniaus universiteto ir Teisės fakulteto vardą. TFSA taip pat rūpinasi turiningu ir linksmu studentų laisvalaikio praleidimo organizavimu. Ji rengia poilsines stovyklas (pvz., būsimiems pirmakursiams, vad. „fuksams“), ypatingus tradicija tapusius Teisės fakulteto renginius:

  • Konstitucijos dienos (KoDi) - LR Konstitucijai pažymėti skirti renginiai (konferencija, įvairios akcijos VU Teisės fakultete bei Vilniaus miesto centre, nemokamas baigiamasis muzikinis kocertas). Asmeniui, ypatingai pasižymėjusiam ginant savo ar kitų žmonių teises Konstitucijos pagalba, yra dovanojama Konstitucijos taurė.
  • Teisininkų dienos (TeDi) švenčiamos jau daugiau nei 30 metų. Šventės metu vyksta tradiciniais tapę ir studentų kiekvienais metais laukiami renginiai – aukcionas, konferencija ir baigiamasis vakaras, kuriame pasirodo garsūs atlikėjai.

Alumni

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija – tai Fakulteto auklėtinių asociacija, kurios misija - palaikyti fakulteto absolventų tarpusavio ryšius bei ryšius su Alma mater, prisidėti prie Fakulteto veiklos vystymo ir plėtros, vystyti Fakulteto auklėtinių bendruomenės profesinius gebėjimus. Draugija vykdo švietėjiškus, profesinių gebėjimų tobulinimo, mokslo ir studijų plėtros projektus, teikia finansinę paramą Fakultetui, jo studentams, studentų organizacijoms, remia mokslo renginius. Šiuo metu draugija jungia virš 150 narių, gyvenančių ir dirbančių įvairiuose Lietuvos miestuose.

Partneriai

Fakultetas sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis teisinėmis įstaigomis bei organizacijomis. Pasirašytos sutartys leidžia fakulteto studentams šiose institucijose atlikti praktiką, o mokslo darbuotojams – mokslinius tyrimus. Nacionalinės bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su tokiomis institucijomis bei įstaigomis kaip LR Vyriausybės kanceliarija, LR teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Advokatų taryba, Lietuvos notarų rūmai, Teisės institutas, VĮ Teisinės informacijos centras, Vilniaus viešoji advokatų kontora, Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.

Tarptautiniai ryšiai

Fakultetas bendradarbiauja su įvairiomis užsienio organizacijomis, kartu vykdo studentų mainus (pvz., ERASMUS[12], teisinės praktikos atlikimo užsienyje programas). Pvz., Frankfurto universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Bonos universitetas, Heidelbergo universitetas, Konstancos universiteas, Kelno universitetas (Rytų Europos teisės institutas), Miunsterio universitetas, Latvijos universitetas, Tartu universitetas, Zalcburgo universitetas. Taip pat su Vokietijos fondais kaip Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondas (vok. IRZ), Hertie Stiftung (remiančiais VTC veiklą) bei kitais.

Tarptautinio bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su tokiais partneriais kaip[13]:

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Kviečia Vilniaus universitetas 2008. Vlnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 88 p.:iliustr.
  2. ↑ Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.
  3. ↑ [Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005
  4. ↑ Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija // XIII-XX a. Lietuvos teisinės sistemos istorija. Jevgenij Machovenko, 22 psl.
  5. ↑ [Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641-1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.
  6. ↑ Teisė ir ekonomika // Mokslas senajame VU
  7. ↑ „Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų“ // Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje. Paulius Rabikauskas
  8. ↑ VU TF Tarptautinės ir ES teisės katedros informacija (archyvinė 2007-09-16 d. tinklalapio versija)
  9. ↑ VU TF administracija
  10. ↑ Mokslas Teisės fakultete (VU TF inf.)
  11. ↑ VU TF Studentų mokslinė draugija
  12. ↑ VU TF Erasmus programos partneriai (VU TF informacija)
  13. ↑ VU TF Tarptautinių ryšių skyriaus informacija

Nuorodos

Ž • A • R
Vilniaus universitetas
Fakultetai
Kiti padaliniai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vilniaus_universiteto_Teisės_fakultetas&oldid=2326283"