Vytautas Nekrošius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vytautas Nekrošius (g. 1970 m. birželio 10 d.) – teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas bei civilistas romanistas, LR civilinio proceso kodekso rengėjas bei tobulintojas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) profesorius, habilituotas teisės daktaras (2004 m.), Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys ekspertas (nuo 2007 m. kovo 16 d.), jauniausias Lietuvos aukštųjų mokyklų dekanas (tapo būdamas 32 m.), jauniausias LMA narys (tapo būdamas 32 m.), jauniausias LMA tikrasis narys - akademikas (tapo būdamas 41 metų).

Vytauto Nekrošiaus tėvas – Ipolitas Nekrošius (g. 1936 m.), VU profesorius, brolis Ipolitas Nekrošius- advokatas.

Išsilavinimas, stažuotės, mokslinė kvalifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. Vytautas Nekrošius baigė teisės studijas VU Teisės fakultete ir įgijo teisininko kvalifikaciją, tęsė studijas bei stažavosi Vokietijoje nuo 1993 m. rudens iki 1994 m. Baigė podiplomines teisės magistro (LL.M.) studijas Frankfurto universiteto Teisės fakultete. 1996 m. gruodžio 6 d. Vilniaus universitete apgynė teisės disertaciją iš procesualistikos („Teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė civiliniame procese: klasikinė sistema ir reforma Lietuvos Respublikoje“), socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras.

Nuo 1997 m. spalio iki 1997 m. gruodžio mėnesio stažavosi Makso Planko institute Hamburge. 1998 m. gruodžio 10 d. (būdamas tuometiniu VU TF prodekanu) Rytų (Europos) teisės paskaitos (vok. Ostrechtsvorlesung) metu, skaitomos profesoriaus Alexander Trunk, skaitė pranešimą apie justicijos sistemos reformą Lietuvoje (vok. Justizreformen in Litauen), kadangi pats buvo gerai susipažinęs su atitinkamasi darbais, dalyvaudamas įgyvendinant reformą[1]. Nuo 1999 m. kovo iki 1999 m. gegužės mėn. stažavosi Munsterio universitete. Laimėjęs DAAD docentūrą (vok. DAAD-Gastdozentur), nuo 2001 m. balandžio iki 2001 liepos mėnesio Kylio universiteto Rytų Europos teisės instituto kviestinis docentas (2001 m. Kylio universiteto vasaros semestro metu)[2].

2003 m. gruodžio 12 d. Lodzės universitete apgynė habilituoto teisės daktaro disertaciją “Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo realizavimo galimybės“, habilituotas teisės daktaras (diplomas įteiktas 2007 m. gegužės 23 d. Darbą gynė net 3 etapais. Monografiją vertino 35 profesorių komisija. Baigiamasis pokalbis vyko daugiau nei 2 valandas. Po slapto balsavimo habilitacijai pritarta vienbalsiai. Vytautas Nekrošius (2005 m. duomenimis) yra vienintelis užsienietis, Lodzės universitete tapęs habilituotu daktaru. Taip pat tik antrasis teisininkas Lietuvoje, kuriam užsienio universitetas suteikė tokį mokslinį laipsnį (2005 m. duomenimis, habilituoto daktaro vardą Lenkijoje (Varšuvos universitete) apgynė tik VU Teisės fakulteto profesorius Vilenas Vadapalas (g. 1954 m.)[3].

Pedagoginė, mokslinė, praktinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1993 iki 1996 m. VU Teisės fakulteto asistentas, nuo 1996 iki 1998 m. vyresnysis asistentas, nuo 1998 m. docentas, nuo 1998 iki 2002 m. gegužės 3 d. VU TF prodekanas neakivaizdinėms studijoms, nuo 2002 m. birželio mėn. 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. VU Teisės fakulteto dekanas[4] (tapo jauniausiu Lietuvos dekanu, būdamas vos 32 m.), nuo 2005 m. profesorius.

Mokslinių interesų kryptys – romėnų teisė (civilinė teisė), civilinis procesas, notariatas. Dėstomi dalykai – Civilinis procesas (vedami seminarai), Romėnų civilinė teisė (paskaitos), Notariatas (paskaitos).

Paskelbė mokslo darbų lietuvių, lenkų, vokiečių kalbomis, yra monografijos, mokymo priemonių autorius, 2 vadovėlių („Romėnų teisė“, „Teisėsaugos institucijos“), vadovėlio „Įvadas į lyginamąją teisę” nepabaigto vertimo[5] iš vokiečių į lietuvių kalbą bendraautoris, LR civilinio proceso kodekso komentaro bendraautoris.

Skaitė pranešimus nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose Lietuvoje bei užsienyje (pvz., Vokietijoje, Kylio universitete[6]). Įvairių darbo grupių, rengusių bei tobulinusių Lietuvos teisės aktų, narys. Nuo 1996 m. buvo naujojo LR Civilinio proceso kodekso projekto rengimo grupės narys, dalyvavo rengiant Teismų įstatymą, Antstolių, Advokatūros ir Notariato įstatymus bei jų pataisas.

LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) ekspertas, periodiškai kviečiamas į TTK klausymus (civilinio proceso, notariato klausimais); nuo 1995 iki 1996 m. LRS TTK konsultantas. Nuo 1996 iki 1998 m. iki LR teisingumo ministro patarėjas civilinės teisės ir civilinio proceso klausimais, Teisininkų profesinio rengimo ir ugdymo departamento direktorius.

Vytautas Nekrošius inicijavo užsienio teisės mokyklų VU Teisės fakultete steigimą, nuo 2000 m. tyrė užsienio teisės paskaitų skaitymo ir centrų steigimo idėjų įgyvendinimo galimybes, organizavo studentų apklausas, mezgė ryšius su užsienio universitetais, ieškojo finansavimo šaltinių, rūpinosi užsienio fondų parama (pvz., IRZ e. V.). Jo pastangomis buvo įkurtas Vokietijos teisės centras (2001 m.), Lenkijos teisės centras ir kiti padaliniai, nuo 2004 m. kasmet organizuojama trikalbė (vokiečių, prancūzų ir anglų k.) savaitinė Vasaros teisės mokykla Vilniaus universitete.

Buvo įsipainiojęs į nelegaliai Lietuvoje veikusių Rusijos įsteigtų aukštųjų mokyklų, galbūt susijusių su užsienio žvalgybų veikla, skandalą[7]. Dėstė kartu su LR TM Teisėkūros departamento direktore Živile Liekyte vadinamame Rusijos švietimo akademijos universitete Vilniuje, organizavo kitus dėstytojus šiam nelegaliam darbui, finansuojamam neaiškių užsienio šaltinių[8].

Narystė asociacijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos teisininkų draugija, valdybos narys, valdybos vicepirmininkas (iki 2004 m.).
  • Lietuvos Mokslų Akademijos narys ekspertas (socialiniai mokslai, teisė)nuo 2007 m.
  • Tarptautinės Civilinio proceso asociacijos tarybos narys (nuo 2007 m.).

Monografijos, publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vytautas Nekrošius. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo galimybės Lietuvoje. Vilnius: Justitia, 2002.
  • Vytautas Nekrošius. Apeliacja w procesie cywilnym Litwy. Prawo administracja kosciol – 2/3 (6/7)/2001.
  • Vytautas Nekrošius. Sumarinis procesas Lietuvos civiliniame procese.// Teisė, t. 47, 2003.
  • Vytautas Nekrošius. Kai kurie bendrieji teoriniai civilinio proceso teisės klausimai. //Teisė, t. 43, 2002.
  • Vytautas Nekrošius. Ypatingoji teisena civiliniame procese – prigimtis, esmė, santykis su ieškinine teisena ir reforma (lyginamoji analizė) //Teisė, t. 33 (3), 1999.
  • V. Nekrošius. Lietuvos aukščiausiojo teismo senato nutarimo "Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" // Teisė 2006, t. 58, p. 113–124.
  • V. Nekrošius. Grundzuge der Reform des Zivilrechts in der Republik Litauen (unter besonderer Berucksichtigung des Sachenrechts) // Zivilrechtsreform im Baltikum / herausgegeben von Helmut Heiss. Tuebingen: Mohr Siebeck, 2006. p. 83-98.
  • V. Nekrošius. Droga Litwy ku nowemu kodeksowi postępowania cywilnego – co dalej? // Czterdziestolecie kodeksu postępowania cywilnego: zjazd katedr postępowania cywilnego w Zakopanem (7-9. 10, 2005). Krakow: Zakamycze, 2006, p. 279–293.
  • V. Nekrošius. Notariat v Litve i aspekty meždunarodnogo sotrudničestva // Meždunarodnoje sotrudničestvo v notarialjnoj i sudebnoj sfere. Sankt-Peterburg, 2006. p. 65-76.
  • V. Nekrošius. Reforma sudebnoj vlasti v Litovskoj Reslublike: osnovnye rezultaty i perspektivy // Meždunarodnoje sotrudničestvo v notarialjnoj i sudebnoj sfere. Sankt-Peterburg, 2006. p. 141–149.
  • V. Mikelėnas, V. Nekrošius, E. Zemlytė. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo komentaras // Registrų centras, 2016.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]