Marie Curie

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Marija Kiuri
pranc. Marie Curie
Mariecurie.jpg
Gimė 1867 m. lapkričio 7 d.
Varšuva, Lenkijos kongreso karalystė
Mirė 1934 m. liepos 4 d. (66 metai)
Pasi, Aukštutinė Savoja, Prancūzija
Veikla lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė
Sritis Fizika ir chemija
Organizacijos Paryžiaus universitetas
Alma mater Paryžiaus universitetas
ESPCI
Doktorant. vadovas Gabrielis Lipmanas
Žinomas (-a) už Radioaktyvumas,
polonis,
radis
Žymūs apdovanojimai
Commons-logo.svg Vikiteka Marie CurieVikiteka
Parašas
Marie Curie Skłodowska Signature Polish.svg

Marija Salomea Sklodovska-Kiuri (lenk. Maria Salomea Skłodowska – pranc. Curie; 1867 m. lapkričio 7 d. – 1934 m. liepos 4 d.) – lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė.

Vyresnioji duktė Irene Curie taip pat buvo fizikė ir kartu su vyru gavo Nobelio premiją.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marija Sklodovska gimė Varšuvoje, jos motina Bronislava Boguska (lenk. Bronisława Boguska) buvo pianistė bei mokytoja, o tėvas Vladyslavas Sklodovskis (lenk. Władysław Skłodowski) – matematikos ir fizikos profesorius. Būdama šešiolikos baigė rusišką licėjų su pagyrimu, pradėjo dirbti mokytoja, po kelerių metų – guvernante.

1891 m. išvyko į Paryžių, kur pradėjo studijuoti fiziką, o vėliau – matematiką. Čia 1895 m. ištekėjo už Pjero Kiuri (pranc. Pierre Curie), kartu su kuriuo 1898 m. atrado cheminį elementą polonį, o po kelių mėnesių – radį.

1903 m. gavo fizikos Nobelio premiją už radiacijos tyrimus (tapo pirmąja moterimi gavusia Nobelio premiją), o 1911 m. gavo chemijos Nobelio premiją už polonio ir radžio atradimą, izoliavimą ir savybių tyrimus (tapo pirmuoju žmogumi, gavusiu Nobelio premiją dukart).

Mirė 1934 m. liepos 4 d. nuo leukemijos, kuria tikriausiai susirgo dėl darbo su dideliais radiacijos kiekiais. Palaidota Paryžiaus Panteono kriptoje.

Cheminis elementas Kiuris (96 elementas, Cm) pavadintas jos ir jos vyro garbei, o polonis – jos tėvynės Lenkijos (lot. Polonia) garbei.

Marija Kiuri XXIa. mokslo pasaulio kontekste[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MSCA[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MSCA (Marie Sklodowska- Curi Actions)- veiksmų rinkinys, kurio pagrindas suteikti grantus bet kokio laipsnio mokslinę karjerą plėtojančiam asmeniui (pvz.: doktorantai ir aukštesnio laipsno tyrėjai).

Lėšos orientuojamos į: aukštos kokybės ir inovatyvų tyrėjų lavinimą, karjeros galimybes, idėjų ir žinių apsikeitimą, mokslininkų komunikacijos užtikrinimą tiek tarptautiniu tiek tarpsektoriniu lygiu. Atliekamos didelės investicijos.

Vien tik Europos Sąjunga skyrė 6,16 milijardų dolerių (tai suma, išleista iki 2020 metų) mokslinei praktikai, mokymamas bei karjeros vystymui. [1] Europojos Sąjunga 2020-aisiai apie 10% nuo viso biudžeto, skirto EU tyrimų ir inovacijų programai, dedikuojama MSCA, kaip pranešė Europos Komisija liepos 2 dieną, 2019 metais.

Tai kol kas yra didžiausias MSCA turėtas metinis biudžetas, nukreiptas padengti tarptautines, tarp-sekcines, tarp-discipinines veikas ( t.y praktika ir mobilumas). Tikimasi, jog MSCL fondas padengs net 2000 projekų, į kuriuos įtraukti apie 10500 mokslo darbuotojų, biudžetą. [2]


Bendri MSCA finansavimo principai:

  • Finansuojami visų sričių moksliniai tyrimai ir inovacijos;
  • Tyrimų objektus ar temas renkasi patys tyrėjai (principas „iš apačios į viršų“);
  • Mokslinių tyrimai bei lavinimo programos numato darbo ir mokymų galimybę tiek akademiniame tiek ir neakademiniame sektoriuose;
  • Projektų vykdymo metu būtinas jo vykdytojų išvykimas į taptautines stažuotes;
  • MSCA skatina atvirą prieigą prie mokslinių publikacijų, etikos principų laikymąsi ir mokslinį sąžiningumą. [3]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://ec.europa.eu/research/mariecurieactions/msca-actions_en
  2. https://ec.europa.eu/research/mariecurieactions/msca-actions_en
  3. https://www.lmt.lt/lt/tarybos-administruojamos-horizonto-2020-temines-sritys/marie-sklodowska-curie-veiklos/354

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.