Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
VU-MF-logo.gif
VU medicinos fakultetas.jpg
Įkurtas1781 m.
Dekanasprof. habil. dr. Algirdas Utkus
Darbuotojų487 (2007 m.)[1]
Studentų2162 (2007 m.)[1]
Bakalaurai1044 (2007 m.)[1]
Magistrantai135 (2007 m.)[1]
Doktorantai88 (2007 m.)[1]
VietaVilnius, Lietuva
Svetainėwww.mf.vu.lt
Iš pradžių fakultetas, Collegium medicum, buvo įsikūręs šiame pastate
Centrinis korpusas iš kiemo pusės

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami medicinos gydytojai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, odontologai, visuomenės sveikatos, slaugos, medicinos biologijos, medicinos genetikos ir medicinos fizikos specialistai. Fakultetą sudaro 7 katedros, 2 institutai, 11 klinikų, jungiančių per 50 centrų ir laboratorijų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1579 m. balandžio 1 d. Stepono Batoro (1533–1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko teisės ir medicinos mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos studentai gali atsivežti „kenksmingų" („eretiškų“) knygų, o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją propaguoti, o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato (SJ) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške Lotaringijos kunigaikščiui Karoliui III: …iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau blogio ir nusižengimų per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius)[2].

Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas (Ordino generolas 1615–1645 metais Mucijus Vitelskis ir kiti), norėdami „veikti profesorių drausmingumą[3] dėl kovos prieš Reformaciją Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko Lietuvos statutas, įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas evangelikų reformatų, stačiatikių ir Romos katalikų teises). Steigti Teisės ir Medicinos fakultetus taip pat delsta dėl Krokuvos universiteto interesų protegavimo. 1641 m. pagaliau buvo suteikta privilegija Vilniaus universitete be jau esamų Teologijos ir Filosofijos fakultetų įkurti dar 2: Teisės ir Medicinos. Tačiau buvo įsteigtas tik Teisės fakultetas (pradėjęs veikti tik nuo 1644 m.).

Pirmosios katedros ir Medicinos kolegija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1775 m. universitete įkurta pirmoji medicinos katedra – Anatomijos ir chirurgijos, įkūrėjas – Nikola Renjė, įkurta Pilies gatvėje. 1781 m. oficialiai atidarytas Medicinos fakultetas – Collegium medicum, jo pirmtakė buvo Gardino karališkoji medicinos mokykla, nes visi jos mokiniai perkelti būtent čia. Iniciatorius – universiteto rektorius Martynas Počobutas. Pirmuoju dekanu buvo Steponas Laurynas Bizis, dėstė anatomiją ir fiziologiją.

1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, Medicinos fakultetas dėl gydytojų stokos tik pertvarkomas į Medicinos-chirurgijos akademiją, veikusią 10 metų. Joje veikė Medicinos, Farmacijos, Veterinarijos fakultetai. Dėstyta rusų kalba, studijavo tik vyrai, privalėjo dėvėti uniformą, buvo draudžiama vesti[reikalingas šaltinis].

1922 m. buvo įsteigta Psichiatrijos katedra, jos įkūrėjas ir iniciatorius – prof. A. Mikulskis.[4]

Šiuo metu fakultetas ruošia kvalifikuotus gydytojus Vakarų šalims (10-15 % absolventų), marketingo vadybininkus su medicininiu išsilavinimu (15-20 % absolventų) ir įvairaus kompetencijos lygio gydytojus vietinei rinkai[reikalingas šaltinis].

Patologijos ir anatomijos muziejai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patologijos muziejus veikia prie Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros. Muziejaus kolekcijoje – daugiau nei 700 patologinės anatomijos preparatų rinkinys. Muziejaus ištakos – XVIII a. antra pusė.

Anatomijos muziejus pradėtas kurti 1777 m. iš Prancūzijos atvykus J. Briotei. Muziejus veikia prie medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir Antropologijos (AHA) katedros. Įkūrimo metais muziejuje buvo 2769 eksponatai.

Šiuo metu muziejuje yra sukaupta didžiausia Baltijos šalyse antropologinė kolekcija – 10 000 iškastinių kaukolių ir 1500 skeletų. Seniausia kaukolė – Kirsnos žmogaus iš mezolito laikotarpio (5000–6000 m. pr. m. e.).

Medicinos istorijos muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekiant kryptingai rinkti, kaupti ir sisteminti medicinos istoriją, 1989 m. buvo įkurtas Medicinos istorijos muziejus. Pirmasis jo vedėjas – Aurimas Andriušis. Po 2002 m. reorganizacijos muziejus priklauso Visuomenės sveikatos institutui. Muziejaus bibliotekoje saugoma daugiau nei 3000 knygų, viena vertingiausių – prieš 300 m. išleista P. Verheyven medicinos knyga „Corporis humani anatomia“ (lot. Žmogaus kūno anatomija).

Katedros, klinikos ir institutai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra
  • Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra
  • Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra
  • Radiologijos, branduolinės medicinos ir medicinos fizikos katedra
  • Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra
  • Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra
  • Žmogaus ir medicininės genetikos katedra
  • Akušerijos ir ginekologijos klinika
  • Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika
  • Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika
  • Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika
  • Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika
  • Neurologijos ir neurochirurgijos klinika
  • Psichiatrijos klinika
  • Reumatologijos, traumatologijos-ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika
  • Širdies ir kraujagyslių ligų klinika
  • Vaikų ligų klinika
  • Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika
  • Odontologijos institutas
  • Visuomenės sveikatos institutas

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Kviečia Vilniaus universitetas 2008. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 88 p.:iliustr.
  2. Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.
  3. [Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005
  4. Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 34 p. ISBN 9955-511-21-4.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]