Konstitucinė teisė
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Konstitucinė teisė (lot. constitutio – sudėjimas, sandara) – viešosios teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos institucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (tiesiogiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).
Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teisės šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pamatinis teisės šaltinis – steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos) aktas – Konstitucija, Pagrindinis Įstatymas ar kt.
Pošakiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Konstitucinės teisės pošakiai – rinkimų teisė, savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė.
Konstitucinės teisės mokslas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, – konstitucionalistika (konstitucinė teisėtyra).
Nacionalinė konstitucinė teisė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Europos Sąjungos konstitucinė teisė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos konstitucinė teisė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]