Diplomuotas teisininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Diplomuotas teisininkas – pirmosios pakopos akademinis kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas aukštosios mokyklos absolventams, baigusiems vienpakopes (diplomines) teisės studijas.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje (VU TF) sovietiniais metais buvo suteikiama teisininko kvalifikacija, baigus diplomines (vienpakopes) teisės studijas, apgynus diplominį darbą, atlikus diplominę praktiką ir įvykdžius kitus reikalavimus. Šiuo metu šias studijas pakeitė teisės magistro studijos (išliko vientisosios studijos).

Vokietija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijoje diplomuotas teisininkas yra akademinis laipsnis (vok. Diplom-Jurist, 'diplomuotas juristas', sutr. Dipl.-Jur.), suteikiamas daugumoje Teisės fakultetų arba Teisės studijų padalinių (vok. Fachbereich) įvairiose aukštosiose mokyklose, kai yra išlaikomas pirmasis valstybinis egzaminas arba baigiamasis aukštosios mokyklos egzaminas (kai kur - tik kai yra pateikiamas absolvento prašymas jį suteikti)[1]. Daugumoje fakultetų suteikia papildomai visiems, anksčiau išlaikiusiems pirmąjį valst. egzaminą.

Kai kuriuose fakultetuose po pirmojo valst. egzamino alternatyviai yra suteikiamas teisės magistras (lot. Magister juris, Mag. jur.) arba universitetinį išsilavinimą turinčio teisininko vardas (vok. Jurist (Univ.)). Hamburgo universitete teisės magistro laipsnis (lot. Magister Juris) gali būti suteikiamas ir nelaikius pirmojo valst. egzamino, remiantis universitete studijuotais dalykais bei išlaikytas egzaminais. [2]

Vokietijos taikomųjų mokslų aukštosiose mokyklose (vok. Fachhochschule) bei kai kuriuose universitetuose (pvz., Erlangeno/Niurnbergo u.[3]) taip pat yra suteikiamas kitas akademinis laipsnis - diplomuotas verslo teisininkas (vok. Diplom-Wirtschaftsjurist, Dipl. jur. oec.) Diplomuotų specialistų vardų suteikimą pakoregavo Bolonijos procesas: baigus diplomines studijas, atitinkami vardai suteikiami, laikantis pereinamųjų nuostatų (vėliau Vokietijoje ketinama visiškai pereiti prie bakalauro bei magistro studijų)[4].

Pažymėtina, kad norint įsidarbinti aukščiausio rango valstybės tarnyboje (vok. höheren Staatsdienst), tapti advokatu arba notaru, būtina baigti podiplominę praktiką (žr. Teisės referendariatas)[5].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]