Teisės mokslai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viduramžiais teisėtyra prasidėjo romėnų įstatymų tyrinėjimais bei komentavimu (nuotraukoje - glosuota Graciano dekreto ištrauka)

Teisės mokslai - mokslai, tiriantys teisę (teisės teisės normas), teisinę sistemą, jos struktūrinius elementus, su jais susijusius visuomeninio gyvenimo, kitus tikrovės reiškinius, dėsningumus, dalykus.

Siaurąja prasme teisės mokslai yra tapatinami su teisėtyra, dar kitaip - jurisprudencija (lot. iuris prudentia). Plačiąja prasme teisės mokslai yra grupė įvairių mokslo sričių, disciplinų, t. y. mokslų (taip pat jų šakų ir pošakių), tiriančių teisinę sistemą, taip pat su ja susijusias kitas socialines sistemas, jos teisinius aspektus.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal dalykinį pobūdį ir tyrimo objektą teisės mokslai gali būti išskiriami:

  • šakiniai: konstitucinės, baudžiamosios teisės mokslai ir t. t.
  • teoriniai istoriniai: teisės teorija, teisės istorija, teisinių teorijų istorija ir kiti.
  • specialieji (taikomieji)
  • tarpšakiniai.

Teisės mokslų skirstymas (specialiuosius teisės mokslus laikant ir išskiriant kaip savarankiškas teisės mokslų disciplinas):

Teisės mokslai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Teisės mokslai Lietuvoje.

Teisės mokslai Lietuvoje studijuojami ir plėtojami Vilniaus universitete, Mykolo Romerio universitete, Vytauto Didžiojo universitete, kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Teisės mokslų taikymo įstaigos - Teisės institutas, Lietuvos teismo ekspertizės centras (LTEC) ir kt.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]