Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas
VU chemijos fakultetas.jpg
Įkurtas1944 m.
Dekanasprof. habil. dr. Aldona Beganskienė
Darbuotojų63 (2007 m.)[1]
Studentų516 (2007 m.)[1]
Bakalaurai384 (2007 m.)[1]
Magistrantai88 (2007 m.)[1]
Doktorantai44 (2007 m.)[1]
VietaNaugarduko g. 24,

M. K. Čiurlionio g. 21/27,

Vilnius, Lietuva
Svetainėwww.chgf.vu.lt

Koordinatės: 54°40′33″š. pl. 25°16′26″r. ilg. / 54.675951°š. pl. 25.274007°r. ilg. / 54.675951; 25.274007 Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas – vienas Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami chemijos, biochemijos, geografijos, geologijos, meteorologijos specialistai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chemija Vilniaus universitete pradėta dėstyti praėjus dviem šimtmečiams nuo jo įkūrimo. Tuometinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausioje mokykloje buvo nuspręsta patobulinti rengiamų medikų lygį ir 1784 m. įkurta chemijos katedra, kuriai vadovauti tuometinis rektorius Martynas Počobutas pakvietė Turino karališkosios akademijos narį, filosofijos ir medicinos daktarą Juozapą Sartorijų, dirbusį Vilniuje iki 1793 m.

Vėliau chemijos katedrai vadovavo:

I. Fonbergo veikla Vilniaus universitete buvo nutraukta po nepavykusio 1831 m. sukilimo caro valdžiai 1832 m. uždarius universitetą. 1842 m. taip pat buvo uždaryta ir vietoje jo kurį laiką veikusi Medicinos – chirurgijos akademija. I. Fonbergas buvo priverstas persikelti į Kijevo universitetą su savimi išsivežant didžiąją dalį chemijos laboratorijos įrengimų bei medžiagų.

1919 m. Vilniaus universitetas buvo atkurtas Stepono Batoro universiteto vardu ir jame buvo įkurtas Chemijos skyrius, kuriame iki 1922 m. įkurtos keturios katedros: neorganinės chemijos, organinės chemijos, fizikinės chemijos ir technikinės chemijos. Panašūs katedrų pavadinimai išliko iki šių dienų.

Vilniaus universiteto Senato 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu ir 2016 m. spalio 18 d. buvo sujungti Vilniaus universiteto Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetai ir įsteigtas naujas Chemijos ir geomokslų fakultetas bei patvirtinti fakulteto nuostatai.

Nuostatų įsigaliojimo data nustatyta 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas pervadintas į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetą.

Nuo 2016 m. fakultetui vadovauja prof. habil. dr. Aldona Beganskienė.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chemijos ir geomokslų fakultetą sudaro du institutai:

  • Chemijos institutas – Institutas įsikūręs Naugarduko g. 24, Vilniuje. Institutas ruošia chemijos ir biochemijos specialistus. Insituto direktorius – prof. habil. dr. Aivaras Kareiva.
  • Geomokslų institutas – Institutas įsikūręs M. K. Čiurlionio g. 21/27, Vilniuje. Institutas ruošia geografijos, geologijos, meteorologijos ir hidrologijos specialistus. Instituto direktorius – prof. dr. Egidijus Rimkus.

Chemijos institutas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neorganinės chemijos laboratorija

Šiuo metu Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutą sudaro:

  • Analizinės ir aplinkos chemijos katedra
    • Katedros vedėjas – prof. habil. dr. Stasys Tautkus
  • Fizikinės chemijos katedra
  • Neorganinės chemijos katedra
  • Organinės chemijos katedra
    • Katedros vedėjas – prof. habil. dr. Sigitas Tumkevičius
  • Polimerų chemijos katedra
  • Taikomosios chemijos katedra
    • Katedros vedėjas – prof. dr. Rimantas Raudonis

Geomokslų institutas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutą sudaro:

  • Geografijos ir kraštotvarkos katedra
    • Katedros vedėjas – dr. Darijus Veteikis
  • Geologijos ir mineralogijos katedra
    • Katedros vedėjas – dr. Petras Šinkūnas
  • Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedra

Dėstytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prof. Kazio Daukšo auditorija

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Kviečia Vilniaus universitetas 2008. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 88 p.:iliustr.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]