Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
VU-TF-logo.gif
VU teisės ir komunikacijos fakultetai.jpg
Įkurtas1641 m.
Dekanasprof. dr. Tomas Davulis
Darbuotojų104 (2009 m.)[1]
Studentų2235 (2009 m.)[1]
Doktorantai84 (2008 m.)[1]
VietaSaulėtekio al. 9 - I rūmai, Vilnius, Lietuva
Svetainėwww.tf.vu.lt

Koordinatės: 54°43′20″š. pl. 25°19′59″r. ilg. / 54.722254°š. pl. 25.333193°r. ilg. / 54.722254; 25.333193 Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (VU TF) – vienas iš Vilniaus universiteto (VU) fakultetų, kuriame ruošiami teisės specialistai. Nuosekliosios studijos fakultete organizuojamos pagal 5 metų trukmės vientisųjų studijų modelį. Teisės fakultetas yra vienas seniausių struktūrinių VU padalinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1579 m. balandžio 1 d. Stepono Batoro suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko teisės ir medicinos mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos studentai gali atsivežti „kenksmingų" („eretiškų“) knygų, o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją propaguoti, o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato (SJ) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške Lotaringijos kunigaikščiui Karoliui III: …iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau blogio ir nusižengimų per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius)[2]. Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas (Mucijus Vitelskis, Ordino generolas 1615–1645 metais, ir kiti), norėdami „veikti profesorių drausmingumą[3] dėl kovos prieš Reformaciją Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko Lietuvos statutas, įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas evangelikų reformatų, stačiatikių ir Romos katalikų teises). Steigti Teisės ir Medicinos fakultetus taip pat delsta dėl Krokuvos universiteto interesų protegavimo, nuolaidos Lenkijos bajorams mainais už Vyriausiojo Lietuvos tribunolo įkūrimo toleravimą.

Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Broliai didikai Jeronimas Valavičius († 1636 m.) ir Eustachijus Valavičius (1560–1630) ilgai siekė pakeisti 1579 m. Vilniaus jėzuitų akademijos steigimo privilegijoje (netiesiogiai) įvardintą draudimą įkurti Teisės ir Medicinos padalinius.

Teisės fakultetas įsteigtas 1641 metų spalio 11 d. Vladislovo Vazos privilegija, kurią lėmė fakulteto fundatoriaus Lietuvos pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos (1609–1656) ir jėzuitų susitarimai.

Iškilmingos pirmųjų Vilniaus jėzuitų kolegijos teisės profesorių sutiktuvės 1644 m. vyko Šv. Jonų bažnyčioje

Teisės fakultetas pradėjo darbą tik 1644 m.[4], kai į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Bavarijos Ingolštato universiteto (jame mokėsi ir pats fundatorius) – tai abiejų teisių daktarai dėstytojai kanonistas Jonas Jurgis Šaueris ir civilistas Simonas Dilgeris († po 1666 m.). Jiems iškilmių Šv. Jonų bažnyčioje metu buvo suteikti abiejų teisių magistrų ir filosofijos daktaro laipsniai.

1645 m. (ar 1646 m.) darbą pradėjo ir Padujos universiteto profesorius pasaulietis kanonistas Aronas Aleksandras Olizarovskis (1610–1659).

Schola Sapiehana[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1655 m. Kazimieras Leonas Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, testamentu jam užrašė Počajevų dvarą (Volynės gubernija, Kšemeneco pavietas) ir savo biblioteką Ružanuose (Gardino pavietas). Fundacijoje buvo numatyta išlaikyti 4 katedras: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui – Kanonų teisės ir Civilinės teisės[5]. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas Schola Sapiehana (liet. Sapiegos mokykla)[6].

Dėl ATR-Maskvos karo (1654–1667) mokykla neteko savo pajamų ir buvo uždaryta. 1667 m. akademija atgavo Počajevičius, pagerėjo materialinė padėtis. Teisės mokyklą vėl pradėjo lankyti „ganėtinas studentų skaičius".

1684 m. civilinės teisės profesorium buvo paskirtas dar vienas teisininkas – abiejų teisių daktaras Pranciškus Peyer (be kita ko 1684 m. gegužės 18 m. Vilniaus kapitulos išrinktas konsistorijos notaru)[7].

Jeronimas Stroinovskis (1752–1815), VU teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio fiziokratų

VU Teisės fakultetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1832 m., kai Rusijos imperatorius Nikolajus I įsakė Vilniaus universitetą uždaryti, teisę kone 200 metų dėstė garsūs to meto Europos teisininkai ir mokslininkai. Tai Joachimas Lelevelis (1786–1861), Jeronimas Stroinovskis (1752–1815), Aloyzas Kapelis (1776–1838), Ignas Danilevičius (1787–1843); taip pat I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, ir kiti.

Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisių fakultetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors ir 1919 m. ir vėl buvo atkurtas Universitetas, tačiau Lenkijai aneksavus kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas buvo priversta tęsti Kaune: pradėjo veikti Aukštųjų kursų Teisių skyrius. 1922 m. antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos (Dabartinis Vytauto Didžiojo universitetas) universiteto Teisių fakultetas, kuriame dėstė iškiliausi to meto Lietuvos teisininkai kaip Petras Leonas (1864–1938), Vaclovas Biržiška (1884–1956), Augustinas Janulaitis (1878–1950), Mykolas Romeris (1880–1945) ir kiti. 1922 m. Kaune įkurto universiteto Teisių fakultete veikusi Baudžiamosios teisės katedra kiek vėliau buvo sujungta su Baudžiamojo proceso katedra. Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę. 1942 m. kovo mėn. Teisės fakultetas buvo uždarytas antrą kartą.

Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas įsikūręs Saulėtekyje (jame taip pat yra VU Ekonomikos, Fizikos, Komunikacijos fakultetai, Informacinių technologijų taikymo centras bei Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas)

1944 m. rudenį VU atnaujino savo veiklą ir veikė kaip Vilniaus valstybinis universitetas (sovietinio tipo aukštoji mokykla). Teisės fakultetas tęsė savo veiklą. 1970 m. pradėjo veikti Darbo teisės katedra (vedėjas – doc. V. Nekrašas). 1977 m. Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedra buvo padalinta į Baudžiamosios teisės ir Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedrą.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir stokojant teisininkų tarptautininkų, 1991 m. buvo įsteigta Tarptautinės teisės ir lyginamosios teisės katedra (1998 m. pervadinta į Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės katedrą); vedėjas – doc. Vilenas Vadapalas (g. 1954 m.), nuo 2001 m. – doc. Zenonas Petrauskas (1950–2009), o nuo 2005 m. iki 2009 m. – doc. Dainius Žalimas (g. 1973 m.)[8].

Iki 2002 m. baigus teisės studijas, atlikus (diplominę) praktiką ir apgynus diplominį darbą, buvo suteikiama teisininko kvalifikacija. Nuo 2003 m. baigus studijas ir apgynus magistro darbą, yra suteikiamas kvalifikacinis teisės magistro laipsnis.

Iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Fakultete veikė Baudžiamosios teisės katedra, Civilinės teisės ir civilinio proceso katedra (1641 m. įsteigta kaip Civilinės teisės katedra), Darbo teisės katedra (vedėjas – doc. Tomas Davulis), Konstitucinės ir administracinės teisės katedra (buvusi Valstybinės teisės katedra), Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedra, Tarptautinės ir ES teisės katedra, Teisės teorijos ir istorijos katedra (buvusi Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra).

Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fakulteto administraciją sudaro[9]:

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Fakultete veikia šios katedros: Baudžiamosios justicijos (vedėjas – prof. Gintaras Švedas), Privatinės teisės (vedėjas – prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius) ir Viešosios teisės katedros (vedėjas – doc. dr. Haroldas Šinkūnas).

Užsienio teisės mokyklos bei centrai – tai Prancūzijos teisės mokykla ir Vokietijos teisės centras. Taip pat pažymėtini Rytų Europos teisės centras (įsteigtas 2003 m.) bei Lenkijos teisės mokykla (įsteigta 2001 m.), Informatikos teisės centras prie VU Teisės fakulteto.

Mokslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1957 m. Fakultetas leidžia teisės mokslinį žurnalą „Teisė“ (nuo 1999 m. iki 2003 m. buvo paskelbti 169 TF mokslininkų darbai). Fakultete vykdomi nacionaliniai ir tarptautiniai tyrimai. Rengiamos ir ginamos socialinių mokslų (teisės krypties) disertacijos (anksčiau – ir habilitacijos), atliekamos habilitacijos procedūros. Tarptautinės ir ES teisės katedros darbuotojai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos teisės harmonizavimo su ES teise, tyrė ir sprendė atitinkamas problemas (dalis darbuotojų buvo ir iki šiol vadovaujančias pareigas einantys ETD prie LR TM tarnautojai), taip pat teisinius stojimo ir dalyvavimo NATO aspektus, Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimą ir taikymą žmogaus teisių teismo praktikoje, veiklą tęsia net ir dirbdami tarptautiniuose teismuose (pvz., EŽTT teisėjai prof. Pranas Kūris, doc. Danutė Jočienė, Pirmosios instancijos teismo teisėjas prof. Vilenas Vadapalas). Civilinės ir civilinio proceso (nuo 2009 m. – Privatinės teisės) katedroje pradėtos nagrinėti Lietuvos privatinės teisės sistemos kūrimo, civilinės teisės ir civilinio proceso teisės aiškinimo ir taikymo teorinės ir praktinės problemos[10].

VU TF yra tarptautinio teisės doktorantūros tinklo narys.

VU TF Studentų mokslinę draugija - tai galimybė gilintis į norimą teisės sritį, bendradarbiaujant su kuratoriais ir parašyti mokslinį straipsnį, kuris bus publikuojamas oficialiame VU TF SMD leidinyje, bei kurį bus galima pristatyti VU TF SMD organizuojamose konferencijose.

Studentų atstovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Teisės fakultete (VU SA TF) rūpinasi studentų teisėmis, stengiasi gerinti studijų kokybę, organizuoja apklausas, rengia projektus dėl priimtinesnės egzaminų tvarkos, garsina Vilniaus universiteto ir Teisės fakulteto vardą. TFSA taip pat rūpinasi turiningu ir linksmu studentų laisvalaikio praleidimo organizavimu. Ji rengia poilsines stovyklas (pvz., būsimiems pirmakursiams, vad. „fuksams“), ypatingus tradicija tapusius Teisės fakulteto renginius:

  • Konstitucijos dienos (KoDi) – LR Konstitucijai pažymėti skirti renginiai (konferencija, įvairios akcijos VU Teisės fakultete bei Vilniaus miesto centre, nemokamas baigiamasis muzikinis kocertas). Asmeniui, ypatingai pasižymėjusiam ginant savo ar kitų žmonių teises Konstitucijos pagalba, yra dovanojama Konstitucijos taurė.
  • Teisininkų dienos (TeDi) švenčiamos jau daugiau nei 30 metų. Šventės metu vyksta tradiciniais tapę ir studentų kiekvienais metais laukiami renginiai – aukcionas, konferencija ir baigiamasis vakaras, kuriame pasirodo garsūs atlikėjai.

Alumni[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija – tai Fakulteto auklėtinių asociacija, kurios misija – palaikyti fakulteto absolventų tarpusavio ryšius bei ryšius su Alma mater, prisidėti prie Fakulteto veiklos vystymo ir plėtros, vystyti Fakulteto auklėtinių bendruomenės profesinius gebėjimus. Draugija vykdo švietėjiškus, profesinių gebėjimų tobulinimo, mokslo ir studijų plėtros projektus, teikia finansinę paramą Fakultetui, jo studentams, studentų organizacijoms, remia mokslo renginius. Šiuo metu draugija jungia virš 150 narių, gyvenančių ir dirbančių įvairiuose Lietuvos miestuose.

Partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fakultetas sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis teisinėmis įstaigomis bei organizacijomis. Pasirašytos sutartys leidžia fakulteto studentams šiose institucijose atlikti praktiką, o mokslo darbuotojams – mokslinius tyrimus. Nacionalinės bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su tokiomis institucijomis bei įstaigomis kaip LR Vyriausybės kanceliarija, LR teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Advokatų taryba, Lietuvos notarų rūmai, Teisės institutas, VĮ Teisinės informacijos centras, Vilniaus viešoji advokatų kontora, Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.

Tarptautiniai ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fakultetas bendradarbiauja su įvairiomis užsienio organizacijomis, kartu vykdo studentų mainus (pvz., ERASMUS[11], teisinės praktikos atlikimo užsienyje programas). Pvz., Frankfurto universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Bonos universitetas, Heidelbergo universitetas, Konstancos universiteas, Kelno universitetas (Rytų Europos teisės institutas), Miunsterio universitetas, Latvijos universitetas, Tartu universitetas, Zalcburgo universitetas. Taip pat su Vokietijos fondais kaip Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondas (vok. IRZ), Hertie Stiftung (remiančiais VTC veiklą) bei kitais.

Tarptautinio bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su tokiais partneriais kaip[12]:


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 VU inf.
  2. Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.
  3. [Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005
  4. Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija // XIII–XX a. Lietuvos teisinės sistemos istorija. Jevgenij Machovenko, 22 psl.
  5. [Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641–1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.
  6. Teisė ir ekonomika // Mokslas senajame VU
  7. „Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų“ // Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje. Paulius Rabikauskas
  8. VU TF Tarptautinės ir ES teisės katedros informacija (archyvinė 2007-09-16 d. tinklalapio versija)
  9. VU TF administracija
  10. Mokslas Teisės fakultete (VU TF inf.)
  11. VU TF Erasmus programos partneriai (VU TF informacija)
  12. VU TF Tarptautinių ryšių skyriaus informacija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]