Molėtų astronomijos observatorija

Koordinatės: 55°18′57.5″ š. pl. 25°33′48″ r. ilg. / 55.315972°š. pl. 25.56333°r. ilg. / 55.315972; 25.56333
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Molėtų observatorija

Molėtų astronomijos observatorija
Įstaiga Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
Vieta Kulionys, Lietuva
Koordinatės 55°18′57.5″ š. pl. 25°33′48″ r. ilg. / 55.315972°š. pl. 25.56333°r. ilg. / 55.315972; 25.56333
Aukštis virš jūros lygio 200 metrų (656 pėdos)
Svetainė mao.tfai.vu.lt
Teleskopai
Maksutovo teleskopas 51 cm reflektorius
teleskopas 63 cm reflektorius
teleskopas 165 cm reflektorius

Molėtų astronomijos observatorija (sutr. MAO) – astronomijos observatorija 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, 12 km nuo Molėtų ant Kaldinių kalvos (apie 210 m virš jūros lygio), šalia Kulionių kaimo, priklausanti Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senoji Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, atidaryta 1753 m., ir naujoji universiteto observatorija netoli Vingio parko, pastatyta 1921 m., palaipsniui atsidūrė Vilniaus mieste, taigi nebetinkamoje stebėjimams vietoje. Nauja observatorija įsteigta 1969 m., statyba baigta 1977 m., kai kurie pastatai – XX a. pabaigoje.19771990 m. priklausė Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institutui. 1969 m. rudenį buvo įrengtas pirmasis, 25 cm skersmens teleskopas. 1975 m. jis buvo pakeistas 35/51 cm Maksutovo sistemos teleskopu. 1974 ir 1991 m. pradėjo veikti 63 cm ir 165 cm skersmens reflektoriai. Molėtų astronomijos observatorijos darbuotojai Uzbekijos TSR, Maidanako kalne pastatė observatoriją ir ja, kaip Pietų baze naudojosi iki 1990 m.[1]

Įranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MAO šiuo metu[kada?] turi tris teleskopus: 51 cm Maksutovo teleskopą, kuris pakeitė MAO pirmąjį 25 cm teleskopą 1975 m., 63 cm Kasegreno sistemos reflektorių ir 165 cm Riči-Kretjeno sistemos reflektorių, kuris, MAO teigimu, yra didžiausias visoje Šiaurės Europoje, išskyrus Didžiąją Britaniją.

Nuo 2002 m. pradėtos naudoti CCD kameros fotometriniams matavimams. 2016 m. pradėjo veikti aukštos skiriamosios gebos Vilniaus universiteto ešele spektrografas (VUES).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Molėtų astronomijos observatorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.
  2. Vilniaus universiteto ešele spectrografas (VUES). Molėtų astronomijos observatorija - Prietaisai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]