Smėlynė (Vilnius)

Koordinatės: 54°45′11″š. pl. 25°22′19″r. ilg. / 54.753°š. pl. 25.372°r. ilg. / 54.753; 25.372 (Smėlynė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Smėlynė
Vietovė prijungta prie miesto 1969 m.
{{#if:270px
Nemenčinės plentas ties Smėlyne
Smėlynė
Smėlynė
54°45′11″š. pl. 25°22′19″r. ilg. / 54.753°š. pl. 25.372°r. ilg. / 54.753; 25.372 (Smėlynė)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Antakalnio seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Smėlỹnė
Kilmininkas: Smėlỹnės
Naudininkas: Smėlỹnei
Galininkas: Smėlỹnę
Įnagininkas: Smėlynè
Vietininkas: Smėlỹnėje
Istoriniai pavadinimai rus. Смѣлина, Смелинки, lenk. Śmielinka, Szmelinka

SmėlynėVilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės rytus nuo miesto centro, prie kelio  102  VilniusŠvenčionysZarasai , netoli rytinio Neries kranto.[2] Per Smėlynę teka Kairos upelis. Šiaurėje ribojasi su Veržuva, pietryčiuose pereina į Gvazdikus. Rajoną supa pušynai (Aukštagirio miškas). Kolektyviniai sodai (Smėlynės bendrija).

Smėlynę aptarnauja 39 ir 17 maršrutų autobusai (Smėlynės stotelė).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1866 m. Smėlynės karčemoje gyveno 18 žmonių (8 katalikai, 10 žydų).[3] 1905 m. Mickūnų valsčiaus trijuose Smėlynės užusieniuose buvo 51 gyventojas,[4] 1931 m. Smėlynės užusienyje – 32.[5]

Aukštagirio miškas netoli Smėlynės

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 152. {{cite map}}: Missing or empty |title= (pagalba) (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
  3. Smielinka (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 875 psl. (lenk.)
  4. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.