Armija Krajova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Armija Krajova
Flaga PPP.svg
Neoficiali Armijos Krajovos vėliava
Veikimo laikas 1942 m. vasario 14 d. - 1945 m. sausio 19 d.
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Lojalumas Lenkijos emigracinė vyriausybė
Rūšis Lenkijos emigracinė vyriausybės ginkluotosios pajėgos
Dydis 400 000 (1944 m.)
Mūšiai Antrasis pasaulinis karas
Varšuvos sukilimas

Armija Krajova (lenk. Armia Krajowa, AK – Krašto armija) – Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldi partizaninė kariuomenė, pagrindinė Lenkijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai organizacija Antrojo pasaulinio karo metu. Veikė visoje prieškarinės Lenkijos valstybės teritorijoje, siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę 1939 m. sienomis, priklausė antinacinei koalicijai. Lietuvos teritorijoje užsiėmė lietuvių genocidu ir terorizavimu, banditizmu ir plėšikavimu.

Įkurta 1939 m. lapkričio 13 d., performavus Tarnybą Lenkijos pergalei (Służba Zwycięstwu Polski, įkurta 1939 m. rugsėjo 27 d.) į Ginkluotos kovos sąjungą (Związek Walki Zbrojnej). 1942 m. vasario 14 d. Lenkijos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu pavadinta Armia Krajowa. Paleista 1945 m. sausio 19 d. vyriausiojo komendanto įsakymu, nors dalis karių liko kovoti ir su sovietine okupacija.

Didžiausios galios metu (1943 m. vasarą) Armijos Krajovos gretose kovojo 380 000 karių, t. sk. 10 000 karininkų.

Vadovai[taisyti | redaguoti kodą]

Vyriausieji Armijos Krajovos komendantai:

  • div. gen. Mykolas Tokaževskis-Karačevičius (Torwid) (1939 m. lapkričio 13 d. – 1940 m. kovas)
  • gen. ltn. Kazimieras Sosnovskis (Godziemba) (1940 m. kovas – 1940 m. birželio 18 d.)
  • div. gen. Steponas Roveckis (Antgalis) (1940 m. birželio 18 d. – 1943 m. birželio 30 d.)
  • div. gen. Tadas Komorovskis (Giria) (1943 m. birželio 30 d. – 1944 m. spalio 2 d.)
  • brig. gen. Leopoldas Okulickis (Meška) (1944 m. spalio 2 d. – 1945 m. sausio 19 d.)

Ginkluotė[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi Armija Krajova veikė priešo okupuotoje teritorijoje, už tūkstančių kilometrų nuo sąjungininkų kontroliuojamos teritorijos, apsirūpinimas ginklais ir amunicija buvo sudėtingas. Nepaisant to AK sugebėjo apginkluoti dešimtis tūkstančių karių. Pogrindinės veiklos sąlygos leido naudoti tik lengvąją pėstininkų ginkluotę, apie artileriją, šarvuočius ar aviacija nebuvo kalbos (išskyrus kelis atvejus Varšuvos sukilimo metu). Neprilygdama vokiečiams savo ginkluote AK turėjo labai ribotas veikimo galimybes.

Armija Krajova ginklus gaudavo keturiais pagrindiniais keliais: iš Lenkijos reguliariosios armijos 1939 m. karo prieš sovietus ir vokiečius metu paslėptų ginklų sandėlių; atimdama ar pirkdama iš vokiečių ir jų sąjungininkų; nelegaliai juos gamindama; iš sąjungininkų oro keliu.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Armija Krajova Lietuvoje. – Vilnius: „Vilnijos“ draugija; Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
  • Paduodami rankas suartiname tautas: Lietuvos vietinės rinktinės ir Vilniaus apygardos Armijos Krajovos susitaikymas / Algimantas Degutis, Jacek Jan Komar. – Vilnius: Valstybės žinios, 2006. – 114 p.: iliustr. – ISBN 9986-18-146-1
  • Egzekutorius: Armijos krajovos žudiko išpažintis / Stefan Dąmbski; iš lenkų k. vertė Artūras Andriušaitis. – Vilnius: A. Andriušaitis ir partneriai, 2012. – 109 p. – ISBN 978-609-95348-0-0

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka