Rasų-Ribiškių kalvynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalvyno griova Markučiuose

Rasų-Ribiškių kalvynas – kalvynas pietryčių Lietuvoje, Vilniaus pietrytinėje dalyje, esančioje tarp Naujininkų ir Markučių (daugiausia Ribiškių, Liepkalnio, Markučių rajonuose). Ilgis iš vakarų į rytus ~6 km, plotis 1–3 km. Aukštis iki 160–180 m. Šiaurėje siekia Vilnios slėnį.

Rasų-Ribiškių kalvynas susidarė vėlyvajame ledynmetyje, kai erozija išgremžė Vilnios kairįjį paslėnį. Gausu nedidelių sausų bei pošlapių slėniukų ir raguvų, kurių vidutinis tankis 2,5 km/km². Tarp slėnių gausu atragių, kalvagūbrių ir smėlio kalvų.

Vakarinė kalvyno dalis, esanti ties Naujininkais, Liepkalniu, Rasomis daugiausia užstatyta, įrengta slidinėjimo trasa, Rasų kapinės, rytinė dalis, esanti ties Markučiais, Pavilniu, Ribiškėmis, yra išlaikiusi daugiau natūralaus kraštovaizdžio.[1] Kalvyną kerta Vilniaus–Turmanto geležinkelis, plentas  101  VilniusŠumskas .

Dalis Rasų-Ribiškių kalvyno saugoma Pavilnių regioniniame parke (Ribiškių, Markučių, Tuputiškių draustiniuose, Kalnų gamtiniame rezervate).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rasų-Ribiškių kalvynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 509