Priemenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Priemenė (arba priesienis) – lietuvių tradicinio gyvenamojo namo patalpa, esanti prie laukųjų durų. Aukštaičių viengalėje dūminėje pirkioje tai buvo viena iš patalpų, o nuo XIX a. – dvigalių pirkių vidurinė patalpa.

Priemenėje yra užlipimas (laiptai ar kopėčios) ant aukšto, laikomi įvairūs rakandai (auseklis, skrynia, indauja, piesta, kartais girnos). Iki XX a. pr. Dzūkijos ir Suvalkijos priemenėse šertos kiaulės. XX a. pr. priemenė pradėta dalinti: Aukštaitijoje ir Suvalkijoje nuo priemenės atitverta virtuvė bei pirkaitė, Žemaitijoje – kaminu perskirta į gerąją ir prastąją priemenes.

Dabar priemenę atitinka koridorius. Tai patalpa kasdieniams drabužiams, apavui laikyti, gali būti sustatomos kokios nors spintos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Priemenė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 444