Aleksandras Sluška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras Sluška
Aleksander Słuszka.PNG
Sluškos
Herbas «Ostoja»
Herbas «Ostoja»
Gimė: 1580 m.
Mirė: 1647 m. liepos mėn. (~67 metai)
Tėvas: Mykolas Sluška
Motina: Elžbieta Kmitičaitė
Sutuoktinis(-ė): Sofija Konstancija Zenovičiūtė
Vaikai:

Elžbieta Sluškaitė,
Bogdanas Boguslavas Sluška,
Eustachijus Adomas Sluška,
Boguslavas Jurgis Sluška,
Žygimantas Adomas Sluška

Commons-logo.svg Vikiteka: Aleksandras SluškaVikiteka

Aleksandras Sluška (apie 15801647 m. liepa) – LDK valstybinis veikėjas, Minsko (16181628 m.) ir Žemaitijos kaštelionas (1628–1638 m.), Minsko vaivada (1633–1638 m.), Naugarduko (1638–1642 m.) ir Trakų vaivada (1642–1647 m.). Rečicko, Propoisko, Gomelio, Loevo ir Mozyriaus seniūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos bajorų Sluškų giminės atstovas, herbo „Ostoja“ savininkas. Kričevo seniūno Mykolo Sluškos ir Elžbietos Kmitičos, bajorų maršalkos Jono Kmitičiaus dukters, sūnus. Jaunesnysis brolis – Vendeno vaivada Kristupas Sluška (m. 1620).

1618 metų lapkritį, po Petro Tiškevičiaus mirties Aleksandras Sluška gavo Minsko kašteliono pareigybę. 1628 m. kovo 11 d. po Adomo Talvošo mirties buvo paskirtas Žemaičių kaštelionu. 1633 m. kovo 2 d. Aleksandras Sluška gavo Minsko vaivados pareigybę po Baltazaro Stravinskio mirties. 1638 metais buvo paskirtas Naugarduko vaivada. 1642 metų liepą po Petro Paco mirties tapo Trakų vaivada. 1628 metų seime Aleksandras Sluška buvo išrinktas LDK tribunolo maršalka 1631 metams. Buvo komisaru išmokant pinigus armijai, fiskalinio tribunolo deputatu 1633 metais.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vedė Sofiją Konstanciją Zenovičiūtę, Bresto vaivados Kristupo Zenovičiaus ir Teodoros Valavičiūtės dukterį, Polocko kašteliono Mikalojaus Boguslavo Zenovičiaus seserį. Santuokoje turėjo keturis sūnus ir vieną dukterį:

Buvo auklėjamas kalvinizmo, bet apie 1621 metus kartu su žmona perėjo į katalikybę. Pastatė dominikonų vienuolynus Rečicoje ir Stolbcuose, netoli Naugarduko, bažnyčias Voložine ir Kovalevščyzne, Palenkės vaivadijoje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
  • Boniecki А. Poczet rodów w Wielkim Księstwie Litewskim w XV i XVI wieku – Warszawa, 1883.
Politinis postas
Prieš tai:
Adomas Mikalojus Talvošas
POL województwo żmudzkie IRP COA.svg
Žemaitijos kaštelionas

16281638
Po to:
Mikalojus Viesiolovskis
Prieš tai:
Petras Tiškevičius Logoiskis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Minsko kaštelionas

16181628
Po to:
Andrius Zaviša
Prieš tai:
Baltazaras Stravinskis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Minsko vaivada

16331638
Po to:
Mikalojus Sapiega
Prieš tai:
Petras Pacas
POL województwo trockie IRP COA.svg
Trakų vaivada

16421647
Po to:
Mikalojus Abrahamovičius