Aleksandras Hilaris Palubinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aleksandras Hilarijus Palubinskis
lenk. Aleksander Hilary Połubiński
Palubinskiai
Vanagėlis (herbas)
Vanagėlis (herbas)
Gimė 1626 m. rugsėjo 6 d.
Mirė 1679 m. lapkričio 3 d. (53 metai)
Palaidotas (-a) Dziarečynas
Tėvas Konstantinas Palubinskis
Motina Sofija Sapiegaitė
Sutuoktinis (-ė) 1) Zuzana Chreptavičiūtė,
2) Sofija Konstancija Volodkovič
Vaikai Su Sofija Konstancija Volodkovič:

Ona Marijona Palubinskaitė
Izabelė Elena Palubinskaitė

Veikla Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Vanagėlio herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Aleksandras Hilarijus Palubinskis (lenk. Aleksander Hilary Połubiński, 16261679 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Vanagėlio herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lietuvos didikų Palubinskių giminės. Tėvas Konstantinas Palubinskis, motina Sofija Sapiegaitė.

Baigė Vilniaus akademiją, studijavo Zamostės akademijoje ir Krokuvos universitete. Karalius Vladislovas Vaza, kurio dvare tarnavo jaunystėje, taip pat ne kartą siuntė pasimokyti užsienyje.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji žmona Zuzana Chreptavičiūtė, Naugarduko vaivados Jurgio Chreptavičiaus duktė, su ja vaikų neturėjo.

1652 m. vedė antrą kartą, antroji žmona Sofija Konstancija Volodkovič. Dukterys Ona Marijona (Anna Marianna Połubińska) ir Izabelė Elena (Izabella Helena Połubińska).

Valstybės tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genealoginis Palubinskių giminės, kildinusios save iš Gediminaičių, medis, 1675

1646 m. išrinktas Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovu. Nuo 1648 m. tapo jaunesniuoju husarų vadu Lietuvos lauko etmono Jonušo Radvilos kariuomenėje. 1648–1650 m., Bogdano Chmelnickio sukilimo metu kovojo Ukrainoje. 1651 m. tapo husarų vėliavos vadu, 1652 m. Radvilos kariuomenės trijų vėliavų vadas. 1654 m. pastalininkis, 1656 m. Lietuvos lauko raštininkas. Švedų tvano metu iš pradžių buvo švedų pusėje kartu su Radvilomis, tačiau 1656 m. spalio 8 d. Prostkų mūšyje jau kovojo prieš Boguslavo Radvilos kariuomenę.

Vėliau kovojo su Rakošio kariuomene, su Rusija Baltarusijoje ir Lietuvoje, 1665 m. buvo patekęs į nelaisvę prie Čenstakavos, kur turėjo prisiekti, kad niekada neleis kilti nesutarimams tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. 1669–1679 m. Lietuvos didysis maršalka.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Jurgis Hlebavičius
Žemaičių seniūnas

16681669
Po to:
Viktorinas Konstantinas Mlečka
Prieš tai:
Kristupas Zaviša
Lietuvos didysis maršalka

1669-1679
Po to:
Stanislovas Kazimieras Radvila