Jonas Vladislovas Bžostovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Vladislovas Bžostovskis
Bžostovskiai
Herbas "Strzemię"
Herbas "Strzemię"
Gimė 1644 m.
Mirė 1722 m. spalio 24 d. (~78 metai)
Tėvas Kiprijonas Povilas Bžostovskis
Motina Barbora-Racil Dunina-Rajecka
Sutuoktinis (-ė) Konstancija Mlečkaitė
Vaikai Juozapas Bžostovskis,
Konstantinas Benediktas Bžostovskis,
Rozalija Bžostovskytė,
Rakelė Bžostovskytė,
Terezė Bžostovskytė
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jonas Vladislovas Bžostovskis (16441722 m. spalio 24 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis raštininkas (16721698), Lietuvos didysis referentas (1681–1698), Trakų kaštelionas (17051710), Subačiaus (nuo 1669), Aziatų (nuo 1674), Medilo, Daugų, Bistryčios, Varėnos seniūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos bajorų Bžostovskių giminės atstovas, herbo „Stremia“ savininkas. Trakų kašteliono ir vaivados Kiprijono Povilo Bžostovskio (1612–1688) ir Barboros-Racil Duninos-Rajeckos sūnus.

Valstybės tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Subocko (nuo 1669), Ozecko (nuo 1674) seniūnas, Lietuvos didysis raštininkas (nuo 1672), Lietuvos didysis referentas (16811705), Trakų kaštelionas (1705–1710).

Nuo 1674 metų Jonas Vladislovas Bžostovskis ne kartą buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimus. Tais pačiais metais elekciniame seime jis palaikė Jono Sobieskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą, Dalyvavo bajorų kare prieš Sapiegų giminę.

Buvo Šavelio ordinacijos ekonomijos bendraautoris (kartu su Jonu Bulevičiumi).

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs Konstanciją Mlečkaitę, Žemaitijos seniūno Viktorino Konstantino Mlečkos (m. 1679) dukterį, nuo santuokos su kuria turėjo su sūnus ir keturias dukteris:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Kazimieras Aleksandras Pociejus
Trakų kaštelionas

1705-1710
Po to:
Mikalojus Pranciškus Oginskis