Vaclovas Bernotėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaclovas Bernotėnas
Gimė 1917 m. spalio 11 d.
Talinas
Mirė 1978 m. gruodžio 27 d. (61 metai)
Vilnius
Veikla karininkas
Partija 1944 m. SSKP

Vaclovas Bernotėnas (rus. Вацловас Вацлович Бернотенас; 1917 m. spalio 11 d. Revelyje, dabar Talinas1978 m. gruodžio 27 d. Vilniuje) – 16-osios Lietuviškosios divizijos karininkas, kapitonas, Sovietų Sąjungos didvyris.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir užaugo darbininko šeimoje. VDU Teisės fakultete baigė 3 kursus, 1940 m. baigė Kauno karo mokyklą. Iki 1940 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940–1941 m. Marijampolės apskrities liaudies tardytojas. Nuo 1942 m. pavasario – Raudonojoje armijoje. Tarnavo 16-ojoje Lietuviškojoje divizijoje, leitenantas.

1943 m. birželio 25 d. pasižymėjo Kursko mūšyje – kaip 156-ojo šaulių pulko pėsčiųjų žvalgų būrio vadas (tuo metu Lietuviškoji divizija priklausė Centrinio fronto 48-ajai armijai) su grupe žvalgų žvalgyboje įsiveržė į vokiečių apkasus ir paėmė 2 belaisvius. Vėlesnėse kautynėse buvo sužeistas. 7 paras be maisto ir vandens sėlino pas savuosius, kol pasiekė savo pulko pozicijas. Už narsą ir didvyriškumą mūšiuose su vokiečių kariuomene 1944 m. birželio 4 d. nutarimu suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas, apdovanotas Lenino ordinu ir Aukso žvaigždės medaliu (Nr. 3662).[1]

Po karo kapitonas paleistas į atsargą. Gyveno Vilniuje. Dirbo Lietuvos respublikinėje bibliotekoje (dab. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), nuo 1964 m. retų spaudinių skyriaus vedėjas.[2] Apdovanotas Lenino, Tėvynės karo 2-ojo laipsnio, Garbės ženklo ordinais, medaliais. 1967 m. LSSR nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas.

Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Sovietmečiu V. Bernotėno garbei buvo pavadintos gatvės Zarasuose, Kupiškyje ir Radviliškyje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Бернотенас Вацловас Вацлович
  2. Vaclovas Bernotėnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 238