Vaižgantas Kirlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vaižgantas Kirlys
Gimė: 1934 m. gruodžio 12 d. (84 metai)
Rokiškis
Veikla: geografas, okeanologas
Partija: 1983 m. SSKP
Alma mater: 1959 m. Vilniaus universitetas

Jonas Vaižgantas Kirlys (g. 1934 m. gruodžio 12 d. Rokiškyje) – Lietuvos geografas, fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. baigė Vilniaus universitetą. 1959–1961 m. Nidos jūrų hidrometeorologijos stoties inžinierius okeanologas, vadovavo Kuršių marių hidrodinaminiams tyrimams. 1961–1963 m. LSSR MA Geologijos ir geografijos instituto, nuo 1963 m. LSSR MA Geografijos skyriaus mokslo darbuotojas. 1966 m. geografijos mokslų kandidatas. [1][2] 19701990 m. Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriaus, 1990–1994 m. Geografijos instituto Baltijos jūros krantotyros sektoriaus vadovas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė plūsmo srauto, kaip paplūdimį formuojančio veiksnio, ypatybes, kranto zonos hidrodinamiką, morfodinamiką ir nešmenų pasiskirstymą. 19761979 m. dalyvavo krantų dinamikos tyrimuose – Baltijos jūros (Gdanskas) ir Juodosios jūros (Varna ir Eupatorija). Lietuvos ir užsienio valstybių (Bulgarija, Japonija, Lenkija, Rusija, Švedija, Vokietija) leidiniuose paskelbė daugiau kaip 100 straipsnių iš jūros krantotyros. [3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sąnašinių medžiagų diferenciacija ir nuosėdų sluoksniuotumas jūros priekrantėje: monografija, su kitais, 1982 m., rusų k.
  • Vandens masių cirkuliacija ir sąnašų pernešimo ypatybės Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje, 1984 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vaižgantas Kirlys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 316 psl.
  2. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=K&sritis=F
  3. Rimas Žaromskis. Vaižgantas Kirlys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 771 psl.