Jonas Raudonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Raudonis
Gimė: 1899 m. gruodžio 12 d.
Liepoja, Latvija
Mirė: 1978 m. (~79 metai)
Vilnius
Sutuoktinis(-ė): Zofija
Vaikai:

Jonas, Augustinas, Aloyzas, Zofija Vladislava, Milda Filomena, Natalija, Anatolijus

Veikla: agronomas, visuomenės veikėjas

Jonas Raudonis (1899 m. gruodžio 12 d. Liepojoje, Latvija1978 m. Vilniuje) – Lietuvos agronomas, IV Seimo narys, visuomenės veikėjas, tremtinys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir užaugo Liepojos darbininkų šeimoje. 1911 m. su tėvais persikėlė į Aleksandriją (dab. Skuodo raj.). Tarnavo pas ūkininkus, nelegaliai mokė bažnytkaimio vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai.

Baigęs Dotnuvos vidurinę žemės ir miškų ūkio mokyklą tapo vienu iš 14-kos pirmųjų Lietuvos ūkininkų sąjungos agronomų, aktyviu Žemės ūkio rūmų veikėju. 19241936 m. dirbo Kretingos apskrities vyr. agronomu, ūkininkų sąjungos nariams skaitė paskaitas ir teikė konsultacijas žemės ūkio klausimais, steigė Jaunųjų ūkininkų ratelius, kartu su kitais įkūrė Kretingos žiemos žemės ūkio mokyklą ir joje mokytojavo.

1927 m. iš valstybės išsinuomavo, o 1939 m. – nusipirko buvusį grafo A. Tiškevičiaus Žadeikių palivarką su 55 ha žemės, kuriame pavyzdingai ūkininkavo, specializavosi gyvulininkystėje. Jo užauginti galvijai pelnė įvairių žemės ūkio parodų apdovanojimus.

Dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Kretingos valsčiaus tarybos ir kontrolės komisijos narys. 1936 m. išrinktas Kretingos apskrities tautos atstovu į IV Seimą.

1941 m. su šeima buvo įrašytas į tremiamų asmenų sąrašus ir iki pat karo slapstėsi. 1945 m. sausio 23 d. paskirtas Kartenos progimnazijos mokytoju-organizatoriumi, bet netrukus buvo suimtas ir kovo 11 d. išvežtas į Belomorkanalo lagerį, Karelija. [1] Paleistas 1946 m. kovo 31 d. grįžo į Žadeikius.

1948 m. gegužės 22 d. su žmona Zofija, dukromis Zofija Vladislava ir Milda Filomena ištremtas į Zaledejevą, Bogučianų rajonas, Krasnojarsko kraštas. [2] 1951 m. kovo mėn. buvo ištremti nepilnamečiai J. Raudonio vaikai Anatolijus ir Natalija bei suaugęs sūnus Jonas, kurie glaudėsi pas gimines Skuodo rajone. Paleistas 1957 m. birželio 17 d. Į Lietuvą grįžo 1958 m. Gyveno Vilniuje.

Palaidotas Rokantiškių kapinėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos gyventojų genocidas, t. 2 (K-S), 1944-1947, Vilnius, 2002, p. 765
  2. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1, Vilnius, 1993, p. 453-454
  • Julius Kanarskas. Kretingiškiai paskutiniajame tarpukario Seime. – Kretinga: Švyturys, 1997 m. vasario 15 d., p. 1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]