Akvitanijos karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Royaume d'Aquitaine Akvitanijos karalystė
Frankų valstybės sub-karalystė (629-688, 781-877)
← 629 – 888 →
Location of Karalystė apie 714 m. (geltona)
Sostinė	Tulūza (iki 781 m.)
Valdymo forma	monarchija
Akvitanijos karalius
629-632	Charibertas II
884-888	Karolis III Storasis
Era	Viduramžiai

Akvitanijos karalystė (pranc. Royaume d'Aquitaine) − istorinė valstybė, su pertraukomis egzistavusi VI-IX a. Atskirais laikotarpiais vadinta Akvitanijos kunigaikštyste. Didžiąją dalį istorijos valstybės teritorijos užėmė pietvakarinę Prancūziją.

Iš pradžių sudarė dalį Merovingų frankų valstybės, VII a. II pusėje tapo nepriklausoma. Vėliau tapo viena Karolingų valdų. Po 843 m. formaliai priskirta Vakarų frankų karalystei.

Raida

Būsimosios Akvitanijos kunigaikštystės teritorijose egzistavo Romos provincija Akvitanijos Galija, kuri vėliau buvo padalinta į tris smulkesnes provincijas: Pirmąją, Antrąją ir Trečiąją Akvitaniją. V a. regioną nukariavo Vestgotų karalystė, o 506 m. jį užėmė Chlodvigo Frankų valstybė. Sporadiški bandymai atskirti Akvitanijos kunigaikštystę kaip atskirą feodalinę teritoriją buvo 555-560 (kuomet čia valdė Chlotero I sūnus Chramas) ir 583-592, tačiau abiem atvejais jie buvo nesėkmingi.

Tikrasis Akvitanijos valstybės įkūrimas siejamas su 629 m., kuomet Merovingų karalius Chloteras II atskyrė pietines savo karalystės valdas sūnui Charibertui, kuris ir tapo pirmuoju Akvitanijos karaliumi. Jo sostine tapo Tulūza, bet jis taip pat valdė visą Gaskonę (romėnų Trečiąją Akvitaniją). Nors šio įkurta Merovingų dinastinė linija greitai nunyko, Akvitanijoje valdę kunigaikščiai stiprino nepriklausomybę, ir kuomet Frankų valstybėje į valdžią atėjo Karolingai, jų siuzereniteto nepripažino. Galutinė nepriklausomybė pasiekta valdant Edui Didžiajam (688–735). Tiesa, valstybei nuolat grasino tiek frankai iš šiaurės, tiek Kalifatas iš pietų.

768 m. nužudžius Akvitanijos kunigaikštį Vaiferį, Frankų karalius Karolis Didysis nukariavo Akvitaniją. Jos sostinė Tulūza atiduota valdyti Tulūzos grafams, ir iš jos išsivystė galinga Tulūzos grafystė. Likusi Akvitanija paversta karalyste, o jos karaliumi tapo Karolio mažametis sūnus Liudvikas. Kuomet šis 814 m. tapo Frankų imperatoriumi, Akvitanijoje paskyrė savo sūnų Pepiną I. Akvitanijos karalystė išbuvo Karolingų valdų sudėtyje iki 888 m. 877 m. metais jos karaliui Liudvikui tapus Vakarų frankų karaliumi, Akvitanijos karaliaus titulas tapo tik pavadinimu. Paskutinis juo titulavosi Karolis III Storasis.

Karalystės tradicijas pratęsė 852 m. Puatjė grafų giminės įkurta Akvitanijos kunigaikštystė. Vienas iš jos kunigaikščiu, Ranulfas II 888 m. save titulavo Akvitanijos karaliumi, tačiau po jo mirties 892 m. titulas nebenaudotas.

Karaliai ir kunigaikščiai

• Merovingai
  • Charibertas II (629–632)
  • Chilperikas (632)
• Vietos kunigaikščiai (lot. Aquitaniae princeps)
  • Bogis (632–660)
  • Feliksas (Akvitanija) (660–670)
  • Lupas I (670–676)
  • Edas Didysis (688–735)
  • Hunaldas I (735–748)
  • Vaiferis (748–767);
  • Hunaldas II (767–769)
  • Lupas II (768–781)
• Karolingai
  • Liudvikas Pamaldusis (781-817)
  • Pepinas I (817–838)
  • Pepinas II (838-864), pretendentas
  • Karolis II Plikagalvis (838–855)
  • Karolis Vaikas (855–866)
  • Liudvikas II Mikčius (866-879)
  • Karlomanas II (879-882)
  • Karolis III Storasis (882-888)