Tilžės aktas
Tilžės pareiškimas – Prūsų lietuvių tautos tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje priimtas Pareiškimas, remiantis tautų apsisprendimo teise reikalavęs prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės.[1][2] Tilžės akto originalas saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.[3]
Istorinės aplinkybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1918 m. lapkritį Vokietijos imperijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią Berlyne perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir Rytų Prūsiją, prasidėjo politinė suirutė. Tuo metu Lietuvos valstybėje jau veikė laikinoji vyriausybė, kuri siūlė Prūsijos lietuvių veikėjams jungtis prie gimstančios Lietuvos valstybės. Spaudimą didino ir Tilžės spaudoje paskelbta žinia, esą JAV prezidentas Woodrow Wilson Amerikos lietuvių delegacijai pažadėjęs pasirūpinti, jog Mažoji Lietuva iki pat Karaliaučiaus būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę.
Penkiasdešimt Prūsijos lietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kt. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. vnt. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“. Daugeliui tarybos narių buvus palankiais Lietuvai, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino Vilius Gaigalaitis. Po dviejų savaičių, lapkričio 30 d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Tilžėje, taryba paskelbė tokį pareiškimą:
Pareiškimas
Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamies Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž. [Mažosios] Lietuvos prie Didž. [Didžiosios] Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.
Tilžėje, lapkr. [lapkričio] mėn. 30 d. 1918 metų.
Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.
Nuorašas iš Jonas Vanagaitis (1869–1946). Kovos kelias. 1938, psl. 156.
Pasirašė: Jonas Vanagaitis, Viktoras Gailius, Martynas Jankus, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, Ansas Smalakys, Kristupas Paura, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Fridrikas Zubaitis, Kristupas Kiupelis, Enzys Jagomastas, Jurgis Arnašius, Jurgis Lėbartas, Liudvikas Deivikas, Jonas Užpurvis, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Emilis Bendikas, Mikelis Reidys, Valteris Didžys, Jokūbas Juška, Mikelis Klečkus, Jurgis Margys.
Norėdama kad išreikšti siekiai būtų įgyvendinti, Mažosios Lietuvos tautinė taryba nutarė Tilžės aktą įteikti Santarvės valstybėms – I pasaulinį karą laimėjusioms Anglijai, JAV, Prancūzijai, Italijai – ir taip jį paskelbti.[4] 1918 m. gruodžio mėnesį į Karaliaučių išvyko Jonas Vanagaitis ir Jurgis Aukštuolaitis, tačiau Santarvės atstovų ten nerado. Aktą Antantės atstovams J. Vanagaičiui ir J. Aukštuolaičiui pavyko perduoti per Prancūzijos kreiserio kapitoną, kuriam buvo įteikti 4 Tilžės akto egzemplioriai su prašymu juos perduoti Prancūzijos, Anglijos, Italijos ir JAV atstovams. Penktas egzempliorius ir jį lydintys dokumentai buvo įteikti Danijoje registruoto Raudonojo kryžiaus laivo kapitonui ir netrukus paskelbti Danijos, o vėliau ir Vokietijos, spaudoje. Lietuvos spaudoje tuomet Tilžės aktas paskelbtas nebuvo.[4]
1919 m. pradžioje Lietuvos valstybei atstovavusi delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje šį Pareiškimą naudojo kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymą.[reikalingas šaltinis] Tarpukario Lietuvoje apie Tilžės aktą buvo beveik nieko nežinoma. 1926 m. buvo išleistas akto plakatas.[5] 1936 m. „Ryto" spaustuvėje Jono Vanagaičio iniciatyva išleistas meninis plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais. Tik išleidus šį plakatą, Tilžės akto priėmimas buvo „prisimintas": 1938 m. išsamiausią jo priėmimo istorijos versiją pateikė tas pats Jonas Vanagaitis. Visa tai leidžia teigti, kad jis ir laikytinas siužeto apie Tilžės akto priėmimą kūrėju.[6]
Lapkričio 30 d. deklaraciją iš naujo aktualizavo lietuvių išeivija po Antrojo pasaulinio karo. Visą Prūsų Lietuvą priskyrus SSRS, o didžiąją jos dalį – ne Lietuvos SSR, bet tiesiogiai Rusijos TFSR, Erdmono Simonaičio vadovaujama Mažosios Lietuvos Taryba 1946 m. lapkričio 6 d. priėmė „Mažosios Lietuvos lietuvių deklaraciją" (vėliau pavadintą Pirmuoju Fuldos aktu), reikalaudama visą Kaliningrado sritį ir dar šiek tiek teritorijos prijungti prie Lietuvos.[6]
Pirmaisiais sovietmečio metais sprendžiant dėl Klaipėdos krašto likimo – ar jis bus paliktas Lietuvai, ar prijungtas prie Kaliningrado srities – Tilžės aktas taip pat buvo naudojamas kaip argumentas, kad teritorija turi priklausyti Lietuvai.[4]
Ilgai manyta, kad dokumento originalus rankraštis neišliko, o dalis istorikų netgi spėjo, kad gal tokio akto niekada ir nebuvo – gal jis buvo tik „Didžiosios Lietuvos“ propaganda, siekiant argumentuoti Mažosios Lietuvos prijungimą. Apie 1990 m. paaiškėjo, kad aktas atsirado dar sovietmečiu, 1983 m., bet saugodami nuo sunaikinimo Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikai jį tuomet paslėpė tarp kitų dokumentų.[4] Būtent tais metais aktas pateko į Kauno valstybinio istorijos muziejaus (nuo 1990 metų – Vytauto Didžiojo karo muziejus) Spaudos rinkinį.
Originalas Tilžės akto rankraštis yra dvipusis, su korektūromis ir originaliais parašais, užklijuotas ant vienspalvio popieriaus lapo, kitoje pusėje – spaudinys su parašais. Tikėtina, kad tai vienas iš 6 šio Akto egzempliorių, pagal kurį galėjo būti sumaketuoti ir išleisti minėti plakatai. Žinoma tik tiek, kad šis Akto rankraštis buvo nupirktas iš R. Špigelskienės.[5] Daugiau informacijos apie rankraštį pardavusią moterį, išskyrus jos pavardę, muziejus neturi. Saugodami nuo galimo sunaikinimo muziejaus darbuotojai 1983 m. pavadino dokumentą „Prūsų tarybos pranešimu“ ir per daug neafišuodami, paslėpė muziejaus rinkiniuose.[4]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tilžės akto šviesa (sud. Algimantas Liekis). – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2009. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-795-60-5
- Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos (sud. Vytautas Šilas). Vilnius: Mažosios Lietuvos reikalų taryba, 2010. – 152 p. : iliustr. – ISBN 978-9986-37-058-1
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tilžės Aktas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 771-772 psl.
- ↑ Tilžės aktas. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. IV (Rahn–Žvižežeris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje pamarys.eu
- 1 2 3 4 5 Paaiškėjo dingusiu laikyto Lietuvai svarbaus Tilžės akto likimas: nebuvo dingęs, o tik paslėptas, 15min.lt, 2022-11-30 21:01
- 1 2 Tilžės akto originalas saugomas Kaune, Atvira Klaipėda, 2022-11-26.
- 1 2 Vasilijus Safronovas. „Tilžės akto mįslės“, Kultūros barai, 2008, nr. 11, pp. 80–96.