Algirdas Griškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Algis Griškevičius (gimė 1954 m. Vilniuje) – Lietuvos menininkas, dailininkas tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Algis Griškevičius gimė 1954 m. Vilniuje. Vidurinę mokyklą baigė 1973 m. ir tais pačiais metais buvo pašauktas į TSRS kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1975 m. Nuo 1976 iki 1980 m. dirbo Vilnaisu Operos ir baleto teatre dailininko padėjėju. 1980-1985 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Tuo pat metu , nuo 1980 iki 1990 Algis Griškevičius dirbo Valstybinio Jaunimo teatro vyriausiuoju dailininku – dekoratoriumi. Nuo 1990 – laisvas menininkas. Parodose dalyvauja nuo 1986 m. Surengė 65 personalines parodas ir dalyvavo virš 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbai eksponuoti tarptautinėse parodose: Latvijoje, Laose, Tunise, Olandijoje, Vokietijoje, D. Britanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Portugalijoje, Švedijoje, JAV, Kroatijoje, Austrijoje, Kinijoje, Belgijoje, Italijoje, Vietname, Ispanijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Danijoje, Bulgarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje. Pastaraisiais metais be tapybos kuria objektus iš medžio, vario ir žalvario bei fotografuoja.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Surengė 60 personalinių parodų ir dalyvavo 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbai eksponuoti Tarptautinėse parodose: Latvijoje, Laose, Tunise, Olandijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Portugalijoje, Švedijoje, JAV, Kroatijoje, Austrijoje, Kinijoje, Belgijoje, Italijoje, Vietname, Ispanijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Danijoje, Bulgarijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje Pastaraisiais metais kuria objektus iš medžio, vario ir žalvario bei fotografuoja. Išleitos dvi Algio kūrybą atspindinčios knygos, tai : „Tapyba. Objektai. Fotografijos“ 2004 m. leidykla „Kultūros Barai“ ir Fotografijų knyga „Mikališkių stebuklai“ 2009 m. leidykla „Tyto Alba“ Autoriaus darbų yra įsigiję: – Lietuvos dailės muziejus, Vilnius – Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Vilnius – Alytaus kraštotyros muziejus – Lietuvos banko Pinigų muziejus – Modernaus meno centras, Vilnius – Tretjakovo dailės galerija, Maskva, Rusija – Jekaterinburgo vaizduojamojo meno muziejus, Rusija – Jane Voorhees Zimmerli meno muziejus, Naujasis Džersis, JAV – įvairių šalių meno kolekcionieriai

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kultūros ir meno premija

2010 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu 2009 m. Antroji vieta (sidabro medalis) Caroun Photo Club (CPC) tarptautiniame konkurse, Kanadoje.

2008 m. tapo autorinių teisių agentūros LATGA-A laureatu 2007 m. populiariausio vizualinio meno autoriaus nominacijoje ir apdovanotas aukso žvaigžde.

2008 m. apdovanotas auksiniu Dailininkų sąjungos ženkleliu už geriausias 2007 m. parodas.

2007 m. apdovanotas Lauryno Ivinskio premija už geriausią metų kalendorių. 2005 pirma premija respublikinėje peizažo parodoje Klaipėdos dailės parodų rūmuose ir „Baroti“ galerijoje. 1999–2000 premija už tapybą respublikinėje parodoje „Pabaigos pradžia“, Klaipėdos parodų rūmai ir „Baroti“ galerija.

1997 Lietuvos dailininkų sąjungos premija už kūrybingą lietuvių tradicijos tąsą Vilniaus tapytojų darbų metinėje parodoje. 1994 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos premija už tapybos darbą parodoje „Lietuvai pagražinti“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • "Vilnius, upė teka apačioje", A. A. Jonyno poezija ir Algio Griškevičiaus tapyba, 2013, išleido "Kultūros meniu". „Tapyba. Objektai. Fotografijos“ 2004 m. leidykla „Kultūros Barai“ ir Fotografijų knyga „Mikališkių stebuklai“ 2009 m. leidykla „Tyto Alba“

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]