Alexander Hamilton

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Alexander Hamilton
1-asis JAV iždo sekretorius
Alexander Hamilton by John Trumbull.jpg
Gimė: 1755 arba 1757 m. sausio 11 d.
Nevis, Karibai (dabar Sent Kitso ir Nevio dalis)
Mirė: 1804 m. liepos 12 d. (49 arba 47 metai)
Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV
1-asis JAV iždo sekretorius
Ėjo pareigas: 1789 m. rugsėjo 11 d. – 1795 m. sausio 31 d.
Vėlesnis: Oliver Wolcott, Jr.
Partija: Federalistas
Commons-logo.svg Vikiteka: Alexander HamiltonVikiteka
Parašas
Alexander Hamilton Signaturert.svg

Aleksandras Hamiltonas (angl. Alexander Hamilton) (1755 arba 1757 m. sausio 11 d. – 1804 m. liepos 12 d.) buvo pirmasis Jungtinių Amerikos Valstijų iždo sekretorius, vienas JAV Tėvų-įkūrėjų, ekonomistas, politikos filosofas. JAV nepriklausomybės kare buvo generolo Džordžo Vašingtono adjutantas. Hamiltonas, nacionalistų, reikalavusių naujos Konstitucijos, lyderis, buvo vienas iš pirmųjų Amerikoje konstitucinės teisės specialistų. Hamiltonas parašė didžiąją dalį Federalisto užrašų – pagrindinio Konstitucijos interpretavimo šaltinio. Hamiltonas buvo pagrindinis daugelio Federalistų partijos palaikomų politinių principų autorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Hamiltonas, gimęs ir užaugęs Karibuose, studijavo Kingo koledže (dabar Kolumbijos universitetas) Niujorke. JAV nepriklausomybės karo pradžioje, jis organizavo artileristų kuopą ir buvo išrinktas jos kapitonu. Hamiltonas tapo vyresniuoju amerikiečių vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado generolo Džordžo Vašingtono adjutantu ir patikimu draugu. Po karo Hamiltonas buvo išrinktas į Kontinentinį Kongresą, tačiau vėliau atsistatydino, kad pradėtų teisininko karjerą ir įkurtų Niujorko banką. Dirbo Niujorko valstijos įstatymų leidžiamosios valdžios organuose. Jis buvo vienintelis niujorkietis pasirašęs JAV konstituciją. Jis parašė beveik pusę Federalisto užrašų, padėjusių užsitikrinti Konstitucijos ratifikavimą Niujorko valstijoje. Federalisto užrašai vis dar yra svarbus JAV konstitucijos interpretavimo šaltinis.[1] Prezidento Džordžo Vašingtono valdymo metu tapo JAV iždo sekretoriumi.[2] Britų politine sistema žavėjęsis Hamiltonas buvo nacionalistas, pabrėždavęs stiprios centrinės valdžios svarbą ir sėkmingai įrodęs, kad numatomos Konstitucijos kompetencijos (importo tarifai bei akcizo mokestis viskiui) gali būti panaudotos padengti valstybės bei valstijų skoloms ir sukurti valstybei priklausysiantį Jungtinių Valstijų Banką.

Iki 1792 metų koalicijai, vadovaujamai Hamiltono, pasipriešino koalicija, vedama Tomo Džefersono ir Džeimso Medisono. Hamiltono Federalistų partija dabar turėjo konkuruoti su Džefersono Demokratų-respublikonų partija. Partijos ginčijosi dėl Hamiltono fiskalinių tikslų ir nacionalinio banko, taip pat ir dėl užsienio politikos – plačios prekybos ir draugiškų santykių su Britanija, ypač dėl Džėjaus sutarties, kuri po ilgos kovos tarp dviejų koalicijų buvo ratifikuota tik vieno balso persvara. Sutrikęs dėl į viešumą iškilusio šantažavimo skandalo, Hamiltonas atsistatydino iš užimamų iždo sekretoriaus pareigų ir 1795 metais užsiimė teisininko praktika Niujorke. 1798 metais po Kvazi karas su Prancūzija, Hamiltonui buvo suteiktas aukštesniojo Jungtinių Valstijų armijos karininko laipsnis. Karinis laipsnis jam buvo suteiktas už armijos sušaukimą ir organizavimą kovai prieš prancūzus, tuometinės Prancūzijos sąjungininkės Ispanijos kolonijų užgrobimą.[3]

Priešprieša tarp Hamiltono ir jo bendrapartiečio federalisto Džono Adamso pakenkė partijai 1800 metų rinkimuose. Tada Tomas Džefersonas ir Aronas Buras surinko po lygiai rinkikų kolegijos balsų, o Hamiltonas padėjo nugalėti prezidento rinkimuose Džefersonui ir pakenkė savo nuožmiam priešui Burui. Pralaimėjus jo partijai, Hamiltono nacionalistinės ir industrializacijos idėjos neteko visuotinio reikšmingumo. Hamiltono ir Buro intensyvi konkurencija baigėsi judviejų dvikova, kurios metu Hamiltonas buvo mirtinai sužeistas.

Hamiltonas buvo nuolat smerkiamas Džefersono, o vėliau ir Džeksono šalininkų. Tačiau jo ekonominės idėjos, ypač protekcinių tarifų ir nacionalinio banko palaikymas, buvo remiamos Vigų partijos, o po XIX amžiaus 6-ojo dešimtmečio ir respublikonų partijos, kuri vadina Hamiltoną geriausiu šalies iždo sekretoriumi.[4]

Hamiltono atvaizdas ant 10 JAV dolerių banknoto.

Hamiltono atvaizdas yra spausdinamas ant 10 JAV dolerių banknoto. Jis yra vienas iš dviejų neprezidentų (kartu su Bendžaminu Franklinu) kuriam suteikta garbė būti vaizduojamam ant dolerių banknotų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lupu, Ira C.; "The Most-Cited Federalist Papers." Constitutional Commentary (1998)
  2. John Steele Gordon "10 Moments That Made American Business," American Heritage, February/March 2007.
  3. Forrest McDonald, Alexander Hamilton: a biography, repr. 1982, p. 342
  4. Knott (2002), pp 47, 67, 85; Arthur H Vandenberg, The Greatest American, Alexander Hamilton: an historical analysis of his life and works together with a symposium of opinions by distinguished Americans (1922)