Pereiti prie turinio

James Madison

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
James Madison
4-asis JAV prezidentas
Gimė 1751 m. kovo 16 d.
Jungtinės Amerikos Valstijos Port Konvėjus, Virdžinija, JAV
Mirė 1836 m. birželio 28 d. (85 metai)
Jungtinės Amerikos Valstijos Montpelier, Virdžinija, JAV
4-asis JAV prezidentas
Ėjo pareigas 1809 m. kovo 4 d. – 1817 m. kovo 4 d.
Ankstesnis Thomas Jefferson
Vėlesnis James Monroe
5-asis JAV valstybės sekretorius
Ėjo pareigas 1801 m. gegužės 2 d. – 1809 m. kovo 3 d.
Ankstesnis John Marshall
Vėlesnis Robert Smith
Partija Demokratas-respublikonas
Vikiteka James Madison
Parašas

Džeimsas Medisonas (angl. James Madison, 1751 m. kovo 16 d. – 1836 m. birželio 28 d.) – amerikiečių politikas, politikas filosofas, teisininkas, 18091817 m. ėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas. Džeimsas Medisonas yra laikomas vienu iš JAV Tėvų–įkūrėjų.

Gimė gausioje dvylikos vaikų šeimoje Port Konvėjaus vietovėje šiaurės rytų Virdžinijos valstijoje. Tėvas turėjo didelę tabako plantaciją. Jis buvo pagrindinis JAV konstitucijos autorius, dažnai vadinamas „Konstitucijos tėvu”. 1788 m. jis parašė daugiau nei trečdalį Federalisto užrašų, kuriuose komentuojama ir aiškinama konstitucijos esmė ir priėmimo svarba. Medisonas buvo pirmasis JAV prezidentas, prieš išrinkimą dirbęs JAV Kongrese. Jis buvo 1-ojo JAV Kongreso lyderis, parašęs daugelį svarbiausių įstatymų projektų. Jis taip pat parašė pirmąsias 10 JAV Konstitucijos pataisų (kurios, kaip manoma, buvo parašytos remiantis Virdžinijos teisių deklaracija) ir todėl taip pat dažnai žinomas kaip „Teisių bilio tėvas”.[1] Likusios iš 12 pasiūlytų pataisų, kurių rašymui vadovavo Medisonas, buvo ratifikuotos 1992 m. kaip 27-oji JAV Konstitucijos pataisa. Kaip politikos teoretikas Dž. Medisonas išsiskyrė įsitikinimu, kad naujajai respublikai reikalingi patikrinimai ir atsvaros, kad nuo daugumos tironijos būtų apsaugotos individualios žmogaus teisės.[2][3]

Būdamas JAV Atstovų Rūmų lyderiu, Medisonas glaudžiai bendradarbiavo su prezidentu Džordžu Vašingtonu, organizuojant naują federalinę valdžią. 1791 m. nepritardamas iždo sekretoriui Aleksandrui Hamiltonui, kartu su Tomu Džefersonu subūrė respublikonų partiją (vėliau pavadintą Demokratų-respublikonų partija). Partija nesutiko su pagrindiniais Federalistų partijos politikos aspektais, ypač dėl nacionalinio banko ir Džėjaus sutarties pasirašymo.

Džefersono prezidentavimo metais (1801–1809 m.) eidamas JAV valstybės sekretoriaus pareigas, Medisonas vadovavo Luizianos įsigijimui, taip dvigubai padidindamas tuometinę šalies teritoriją. Jis taip pat rėmė 1807 m. embargo aktą, kuris privedė šalį prie nesėkmingo karo su Didžiąja Britanija.[4]

  1. Wood, 2006b.
  2. Jerry Fresia, „Toward an American Revolution – Exposing the Constitution and other Illusions“ (South End Press, 1988) Archyvuota kopija 2010-06-07 iš Wayback Machine projekto.
  3. Fresia (1988) Chapter 3: The Constitution: Resurrection of an Imperial System Archyvuota kopija 2010-02-11 iš Wayback Machine projekto.
  4. Madison James (Madisonas Džeimsas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 771 psl.
  • Wood, Gordon S., „Is There a 'James Madison Problem'?“ in Wood, Revolutionary Characters: What Made the Founders Different (Penguin Press, 2006a), 141–72.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Politinis postas
Prieš tai:
John Marshall
JAV valstybės sekretorius
18011809
Po to:
Robert Smith
Prieš tai:
Thomas Jefferson
JAV prezidentas
18091817
Po to:
James Monroe