Ažuožeriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Ažuožeriai
1985 06 29 1Ažuožeriai2.jpg
Ažuožerių stogastulpiai 1985 m.

Ažuožeriai
Koordinatės 55°30′11″š. pl. 25°01′59″r. ilg. / 55.503°š. pl. 25.033°r. ilg. / 55.503; 25.033 (Ažuožeriai)Koordinatės: 55°30′11″š. pl. 25°01′59″r. ilg. / 55.503°š. pl. 25.033°r. ilg. / 55.503; 25.033 (Ažuožeriai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Anykščių seniūnija
Gyventojų skaičius 383 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka AžuožeriaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Ažúožeriai
Kilmininkas: Ažúožerių
Naudininkas: Ažúožeriams
Galininkas: Ažúožerius
Įnagininkas: Ažúožeriais
Vietininkas: Ažúožeriuose

Ažuožeriai (arba Užuožeriai) – kaimas Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km į pietvakarius nuo Anykščių, pakeliui į Kavarską, prie kelio  120  RadiškisAnykščiaiRokiškis . Seniūnaitijos centras. Greta kaimo yra Ilgio ežerėlis, Karalienės liūnas, Puntuko brolis.

Kaime pastatyti kultūros namai, biblioteka (nuo 1967 m.). Ežero kaimynystėje pastatyti 3 stogastulpiai, skirti įamžinti A. Vienuolio kūrinių personažus:

  • paskenduolei Veronikai (autoriaus J. Šlivinsko diplominis darbas, 1970 m.);
  • astronomui Šmukštarui (autorius J. Šlivinskas 1974 m.)
  • astronomui Šmukštarui (autorius L. Tarabilda 1976 m.).
Ažuožeriai, Anykščių r..jpg

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Carinės priespaudos laikotarpiu kaimo pavadinimas buvo rusinamas: Zaoziory, Priozercy. [2]

1923 m. čia buvo 34 sodybos su 180 gyventojų. 1936 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, o 469,39 ha žemės padalinta 63 naujiems savininkams. Kaime tarpukariu aktyviai veikė Pavasarininkai, vyko pokario rezistentinė kova, buvo ištremtų gyventojų į Sibirą.

1921 m. įsteigta pradžios mokykla, 19541997 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė. 1967 m. įsteigta biblioteka, 1968 m. įkurti kultūros namai. Nuo 1949 m. kaimas priklausė kolūkiui „Tarybinė žemė“, Anykščių vaismedžių medelynui, Anykščių sodininkystės tarybiniam ūkiui, Ažuožerių sodininkystės kolūkiui, kol 1991 m. šis ūkis iširo. Kartu Ažuožeriai buvo centrinė gyvenvietė. [3] 19972005 m. mokyklos patalpose veikė Ažuožerių vaikų globos namai (vėliau juos pakeitė Jokūbavos vaikų šeimyna).

Kaime 1976 m. liepos 19–31 d. vyko liaudies meno meistrų seminaras (36 dalyviai). Jo metu išdrožti medžio paminklai papuošė daugelį žymių rajono vietų. Atgimimo metais ir vėliau Fluxus judėjimo menininkai rengė hepeningų festivalius AN-88,[4] AN-89,[5] AN-97.[6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1988 m. Šeimyniškių apylinkės centras
19881995 m. Anykščių apylinkė
1995 Anykščių seniūnija


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1984 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur. 2011 m.sur.[12]
180 131 201 331 412 430 452 383

|r2001=[13]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Daiva Agafanovienė (g. 1963 m.) – vyr. bibliotekininkė, 2012 m. pelniusi Lietuvos „Metų kultūros šviesulio“ vardą.[14]
  • Janina Cibienė (19322003) – rašytoja, Ažuožeriuose gyvenusi nuo 1972 m. iki gyvenimo pabaigos.
  • Antanas Vienuolis (18821957) – rašytojas, gimęs Ažuožeriuose. Gimtoji sodyba neišlikusi. Jos perimetrą žymi gyvatvorė ir stogastulpis (liaudies meistrai J. Grabauskas ir P. Raudys, 1976 m.). Sodybvietė 2000 m. įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 10814).[15]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. http://www.wwii-photos-maps.com/prewarmapsn35/slides/N-35-15.html Archyvuota kopija 2019-06-22 iš Wayback Machine projekto.
  3. Ažuožeriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 401 psl.
  4. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-10-09-birute-pankunaite-menas-ir-varzybos-bei-fluxus-bylos-tesinys/122908
  5. http://issuu.com/ltmks/docs/nepriklausomo_meno_istorijos_fragmentai/32
  6. http://www.cac.lt/files/various/INTERVIU_2008_9-10_LT_1.pdf
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Ažuožeriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 156 psl.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  13. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. http://www.lrytas.lt/pramogos/tv-kinas/metu-kulturos-sviesulys-azuozeriu-bibliotekininke-d-agafanoviene.htm Archyvuota kopija 2013-01-24 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos Metų kultūros šviesulys 2012 m.
  15. „Sodybos vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07. 
  16. Kristina Ginotytė. Kaimiška G. Ruplėno sodyba

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • V. Rimkus. Liaudies meno meistrų seminarai. – Kaunas, 1984, Šviesa, p. 55, 62.
  • R. Mintaučkytė. Jaunimo gretos. 1970 m., nr. 10, p. 22, 23.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]