Karalienės liūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°29′29″ š. pl. 25°03′30″ r. ilg. / 55.49139°š. pl. 25.05833°r. ilg. / 55.49139; 25.05833

Karalienės liūnas
Rodyklė vandens turistams, plaukiantiems Šventąja
Tiltelis per upokšnį, jungiantį Šventąją su liūnu

Karalienės liūnasšaltinis, esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m.

Šaltinis užima 0,14 ha plotą. Jo gylis 6–7 m. Absoliutinis aukštis apie 62,5 m. Šaltinis ypatingas tuo, kad atsiveria Šventosios senvagėje. Debitas 1–2 l/s. Šaltinio vanduo gėlas, kalcio magnio natrio hidrokarbonatinis. Mineralizacija siekia 350–400 mg/l.

Geologinis aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karalienės liūnas yra Šventosios upės slėnio dešiniosios pusės viršsalpinėje terasoje prie pat stataus slėnio šlaito (papėdėje), kurio aukštis >20 m. Šios viršsalpinės terasos aukštis apie 65 m. Aukščių skirtumas tarp Karalienės liūno ir vietinės erozinės bazės siekia apie 3,5 m.

Uolienos, iš kurių į Karalienės liūną srūva požeminis vanduo, greičiausiai yra tarpmoreninės smėlingos uolienos Šventosios upės slėnio šlaito apačioje ir aliuvinis įvairiagrūdis smėlis. Vadinasi, į Karalienės liūną nuolatos suteka tarpmoreninių vandeningų horizontų ir gruntinis vanduo.

Šaltinis yra krentantis, išsklaidytas netaisyklingos formos pelkėje (vienas galas susiaurėjęs), jos matmenys: ilgis – apie 45 m, plotis – iki 30 m, gylis – 6-7 m, plotas – apie 0,14 ha. Tai išlikęs Šventosios upės senvagės fragmentas su vietomis klampiais krantais. Vandens perteklius iš Karalienės liūno nuteka mažu upokšniu per griovį į senvagę Šventosios slėnio žemesnėje terasoje.

Karalienės liūno debitas, išmatuotas 1989 m. liepos 13 d. paraboliniu slenksčiu nuotėkio upokšnyje (griovyje) už 10 m nuo Karalienės liūno krašto buvo 1,56 l/s, arba 134,78 m³ per parą.

Šaltinio vanduo yra melsvai žalsvas (pavasarį – bespalvis), skonis kaip pelkės vandens. Vasarą Karalienės liūno paviršius pasidengia plūduriuojančia augalija. Iš liūno nutekančio vandens (priedugninio jo sluoksnio) temperatūra siekia 9,5 °C (1990.08.14 duomenys).

Liūno dugnas tamsus, dumblėtas, iš jo nutekančio upokšnio vagoje yra rusvų apnašų.

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad į šioje vietoje į liūno gelmes nugarmėjusi karalienė kartu su savo karieta, varoma obuolmušių žirgų. Kita legenda byloja, kad vaidilutė kūreno deivės Mildos aukurą ir nusiskandino, kadangi nenorėjo krikštytis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]