Šventieji ąžuolai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°28′59″š. pl. 25°03′26″r. ilg. / 55.482940°š. pl. 25.057145°r. ilg. / 55.482940; 25.057145

Anyksciu regioninis parkas.png
Šventieji ąžuolai
Šventieji ąžuolai.JPG

Šventieji ąžuolaiAnykščių rajono savivaldybėje saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, ąžuolai, stūksantys Anykščių šilelyje, kelio  1245  GražumynasPuntuko akmuo  vingyje netoli Puntuko akmens (už 200 m į pietvakarius). Paminkliniai medžiai aptverti, pastatyta informacinė lenta, supažindinanti su ąžuolų istorija. Vienam iš dviejų Šventųjų ąžuolų nulūžus, 1990 m. pasodintas naujas ąžuoliukas. Medžiai nuo seno garsėja legendomis.

Paskelbti saugomais 2003 m. spalio 30 d.

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadaise prie Puntuko akmens lapojo šventieji ąžuolai, kilo aukuro dūmai. Dar ir šiandien netoli akmens lapoja šventųjų ąžuolų palikuonys. Apie šiuos ąžuolus sukurta daugybė legendų, čia buvo kūrenami aukurai ir aukojama aukos dievams, meldžiamasi, kabinami kryželiai. Ir dabar žmonės pravažiuodami pro šią vietą nusiima kepures.

Apie Šventuosius ąžuolus, be kitų, rašė anykštėnas Antanas Baranauskas:

Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę
Laikę žmonės lyg kokią didžią šventenybę.
Gyvendami vienybėj, dievaičiams įtikę,
Kurie daugel paminklų po miškus palikę,
Ir šiuos čėsuos, nors žemė arklais nugaląsta,
Daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta,
Ė da dujen prie kelio tebestovi;
Viršūnės dar žaliuoja, nors šakos džiovi.
Šėnavoja juos žmonės, nei ratais netranko:
Tūlas, ligos suspaustas, iš įžodžio lanko".

Abipus kelio du vienodo augimo ąžuolai, jau gana stori, neapkabintum vienas žmogus. Pagal pasakojimus čia ąžuolų buvo labai daug. Valdžia visus pardavė žydams, išpjovė ir išvežė. Marijonos Skrebūnaitės - Valikonienės mamos tėtė atpirko nuo žydų vieną ąžuolą už rublį, galvodamas įkelti Dievo kančią. Antrą ąžuolą, kuris stovi greta, bet kitapus kelio, nupirko Skapiškio ulyčios žmonės. Už jį jau mokėjo žydui 3 rublius. Mat, žydas, sužinojęs, kokiam tikslui ąžuolai perkami, pakėlė kainą. Taip ligi šios dienos šiedu ąžuolai išliko Anykščių šilelyje.

Tikrai, dar prieš 1863 metus aplinkinių kaimų žmoneliai sekmadieniais, po pamaldų, susirinkdavę po tais ąžuolais pasimelsti - giedodavo litanijas, rožančių, poterius kalbėdavo. Visai pavakary išsiskirstydavo. Taip būdavo ir per Kryžiaus dienas. Vėliau šis paprotys išnyko, pakeisdamas Šeštinių minėjimą Puntuke šokiais ir gegužinėmis.

Prie šių ąžuolų įvykdavę daug pagyjimų ir tikrų stebuklų. Vyskupo Baranausko brolienė važiavusi į Ukmergę pas vyrą, kuris tais metežių metais buvo į kalėjimą padėtas. Iš namų išvažiavusi jautėsi ligota, bet prie Puntuko taip pasidarę bloga, kad jau norėjusi namo grįžti. Tik atsiminusi Šventus ąžuolus. Vos išsiritus iš ratų, vos ne vos apšliaužusi keliais keletą kartų aplink ąžuolus ir prisilietusi lūpomis ąžuolo žievės, pasijuto visai sveika; laimingai nuvykusi į Ukmergę ir namo sugrįžusi.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]