Šimonių giria

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Šimonių girios biosferos poligonas)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°41′ š. pl. 25°10′ r. ilg. / 55.683°š. pl. 25.167°r. ilg. / 55.683; 25.167

Informacinis stendas prie Sedeikių
Įvažiavimas į girią ties Andrioniškiu

Šimonių giria − miškų masyvas Anykščių ir Kupiškio rajonuose, 4 km į vakarus nuo Svėdasų, 2 km į pietus nuo Šimonių.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Masyvo plotas 13 500 ha (pagal 2008 m.). Miškas kompaktiškas, apie 16 km ištįsęs iš vakarų į rytus, apie 10 km − iš šiaurės į pietus. Pietvakariuose susisiekia su Akmenos mišku. Pušynai sudaro apie 60 procentų girios, beržynai – 24 procentus, eglynai apie 13 procentų, kiti medynai (juodalksnynai, baltalksnynai, drebulynai) 3 procentus. Jaunuolynai sudaro 26 % medynų, pusamžiai medžiai 51 %, pribręstantys 17 %, brandūs 6 %.

Miškų masyvo reljefas banguotas, vietomis kalvotas, pelkėtas. Giria yra ant poledyninio laikotarpio deltinių smėlių kontinentinių kalnagūbrių, tad net 70 procentų jos teritorijos sudaro smėlio ir priesmėlio dirvožemiai. Miško pietiniu pakraščiu teka Šventoji, šiaurės vakarų dalimi ir vakariniu pakraščiu − jos intakas Pelyša su savo intaku Svėdupiu; per mišką teka Jaros intakas Aluotis su savo intaku Iženu ir dar keli upeliai. Yra Iženo, Uogšilio pelkės. Miške daug ežerų:

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miške yra briedžių, stirnų, šernų, elnių, lapių, kiškių, vilkų, usūrinių šunų, barsukų, lūšių, kiaunių, voverių, tetervinų, kurtinių, ežeruose ir pelkėse − laukinių ančių, upėse − upėtakių, vėžių, ondatrų, ūdrų, bebrų.

Saugomos rūšys:

Šimonių girioje gausu grybų, vaistinių, uoginių augalų. 2012 m. biosferos poligone aptikta į Lietuvos Raudonosios knygos 0(ex) kategoriją įrašyto augalo – Lobelio čemerio (Veratrum lobelianum) augavietė.[1]

Yra Iženo telmologinis, Šventosios kraštovaizdžio, Pelyšos geologinis draustiniai, trys kurtinių tuokvietės, spanguolynas.

Biosferos poligonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šimonių girios biosferos poligonas – saugoma teritorija, įsteigta siekiant išsaugoti Šimonių girios ekosistemą. Visas plotas – 23 261 ha, iš jų 19 209 ha priklauso Anykščių rajonui, 4 052 ha priklauso Kupiškio rajonui. Poligonas yra sudėtinė nacionalinės kompleksinės ekologinės bei specializuotos biologinės įvairovės būklės stebėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalis. Poligone turėtų būti stebimi, kontroliuojami ir prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai. Valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę poligone pagal kompetenciją vykdo Aplinkos ministerijos Utenos ir Panevėžio regionų aplinkos apsaugos departamentai.

Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šimonių girioje yra keletas archeologinių, istorinių ir gamtos paminklų.[2] Svarbiausios gyvenvietės girioje: Šimonys, Mikieriai, Sedeikiai, Pelyšiai, Šilagaliai, Juodeglynis, Ertėjai ir kt. Šimonių girioje veikė Lietuvos partizanai, priklausę Algimanto apygardai. 2014 m. buvo sukurtas pažintinis maršrutas, vedantis Algimanto apygardos partizanų kovos takais.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Anykščių miškuose rastas Lietuvoje išnykusiu laikytas lobelio čemerys“. delfi.lt. 2012-08-16. Suarchyvuotas originalas 2016-05-31. Nuoroda tikrinta 2016-05-31. 
  2. Šimonių giria. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 202–203 psl.
  3. Anykščiai laukia besidominčių partizanų kovomis: čia įrengtas naujas pažintinis maršrutas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]