Povilas Lukšys (1886)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Povilas Lukšys

Povilas Lukšys (1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokuose, Surviliškio valsčius, dab. Panevėžio raj. – 1919 m. vasario 8 d. Taučiūnuose, Kėdainių raj.) – pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Pradėjus kurtis Lietuvos Respublikos kariuomenei suorganizavo savanorių būrį. Buvo Kėdainių apsaugos būrio būrininkas, lauko sargybos viršininkas, žvalgybos būrio viršininko pavaduotojas. Kėdainių apskrityje dalyvavo kovose su Kauno kryptimi puolančiais Sovietų Rusijos daliniais.[1] Lietuvos karys savanoris P. Lukšys žuvo vasario 7–9 d. kautynių su bolševikų kariuomene metu vykdydamas žvalgybą prie Taučiūnų kaimo, kur įvyko smarkus susišaudymas. Palaidotas Kėdainių kapinėse. Vėliau čia buvo laidojami ir kiti žuvusieji už Lietuvos laisvę savanoriai.

Įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas P. Lukšiui Taučiūnuose

1929 m. žūties vietoje pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas paminklas, tapęs vienu svarbiausiu Nepriklausomybės kovų bei Laisvės atgavimo simboliu. Pirminis paminklo variantas – trys 9 m ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizavo trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati granitinė piramidė reiškė amžinybę. Ties apatinės terasos viduriu buvo įrengti laiptai, o piramidės priekinėje plokštumoje iškaltas Vyčio kryžius su ąžuolo šakomis ir užrašu: „1919 m. vasario 9 d. kautynėse su rusų raudonąja armija čia žuvo kareivis Povilas Lukšys – pirmoji Lietuvos kariuomenės auka”. Vieno hektaro žemės sklypą, kur pastatytas paminklas, paaukojo Taučiūnų dvaro savininkas Marijonas Vendziagolskis (nupirkęs jį iš vieno ūkininko ir vėliau dovanojęs „visuomenės reikmėms“). Paminklas P. Lukšiui pastatytas ir Kauno karo muziejaus sodelyje.

Paminklas Taučiūnuose stovėjo iki pat 1962 m., kai Kėdainių komunistų partijos komiteto įsakymu buvo nugriautas, sklypas suartas ir apsodintas runkeliais. 1989 m., minint P. Lukšio žuvimo 70-ąsias metines, šioje vietoje pastatytas medinis kryžius. 1993 m. vasario 16 d. paminklas atstatytas bei pašventintas.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Povilas Lukšys (1886). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 691 psl.