Ulonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Commons-logo.svg

Vikiteka

Ulonai – lengvosios kavalerijos rūšis atsiradusi XVIII amžiuje. Kareiviai buvo ginkluoti ietimis, pistoletais ar šautuvais. Skiriamasis aprangos ženklas – keturkampė kepuraitė. Prie ieties antgalio tvirtinta vėliavėlė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ulonų pavadinimas kildinamas iš panašaus turkiško termino. Minimi VI a. istorikų veikaluose, reguliarūs daliniai formuoti nuo XVIII amžiaus. Manoma, kad apie 1730 m. totorių kilmės pulkininko Aleksandro Ulano vadovaujamas LDK totorių pulkas pradėtas vadinti pagal savo vado pavardę – ulonais.[1] Vadintis ulonu buvo didelė garbė. Vėliau šis pavadinimas prigijo ir būriams, kuriuose tarnavo ir ne totorių tautybės kariai. Lengvosios kavalerijos būriai ulonais ilgainiui buvo vadinami Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje ir net Pietų Amerikoje.[2] Lenkijoje ulonų terminas buvo naudojamas iki 1937 metų.

Lietuvoje ulonai buvo iki 1940 metų rugsėjo mėn. (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės pulkas). Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą tapo raudonosios armijos 184 šaulių divizijos, šaulių pulku. Pulko statusas atkurtas 2013 metais - Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas (DKB UB)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]