Juozapas Tiškevičius IV
| Juozapas Tiškevičius IV | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Tiškevičiai | |
| |
| Leliva | |
| Gimė | 1868 m. sausio 12 d. Kretingoje |
| Mirė | 1917 m. birželio 20 d. (49 metai) Helsingforse |
| Tėvas | Juozapas Tiškevičius |
| Motina | Sofija Horvataitė-Tiškevičienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Stefanija Marija Juzefa Sviatopelk-Četvertinska |
| Vaikai | Joana Sofija Marija Tiškevičiūtė Andrius Tiškevičius Zdislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius |
| Veikla | Lietuvos bajoras, didikas, Leliva herbo grafas. |
Juozapas Tiškevičius (lenk. Józef Tyszkiewicz, 1868 m. sausio 12 d. Kretingoje, Telšių aps., Kauno gub., Rusijos imperija – 1917 m. birželio 20 d. Helsingforse, Suomijos Didžioji Kunigaikštystė, Rusijos imperija) – Lietuvos bajoras, didikas, Leliva herbo grafas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos Kretingos atšakos.[1] Tėvas Juozapas Tiškevičius II. Motina Sofija Horvataitė. Broliai Aleksandras, Antanas, Vladislovas ir Feliksas Tiškevičiai.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1897 m. sausio 11 d. Varšuvoje, Šv. Kryžiaus bažnyčioje susituokė su kunigaikštyte Jadvyga Stefanija Marija Sviatopelk-Četvertinska.
Vaikai:
- Joana Sofija Marija Tiškevičiūtė (1898 m. balandžio 28 d. Varšuvoje – 1995 m. rugpjūčio 28 d. Varšuvoje). 1921 m. Varšuvoje ištekėjo už giminaičio Stepono Jono Tiškevičiaus (1897–? m.), susilaukė dukterų Daratos (1922–1958 m.), Joanos Marijos Jadvygos (g. 1923 m.), Jadvygos (g. 1925 m.) ir Kristinos (g. 1932 m.).
- Andrius Tiškevičius (1899–1977 m.), antrasis ir paskutinis Užutrakio dvaro ordinatas.
- Zdislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius (1901–1941 m.).
- Marija Tiškevičiūtė (1904 m. vasario 3 d. Vilniuje – 1971 m. lapkričio 26 d. Krokuvoje). 1928 m. Varšuvoje ištekėjo už grafo Zigmunto Konstantino Vieliopolskio (1901–1971 m.), susilaukė sūnaus Kristupo Marijos (1931–2006 m.), dukterų Aleksandros Marijos (1929–1985 m.) ir Marijos Izabelės (g. 1936 m.).
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje su šeima evakavosi į Rusiją, apsigyveno Helsingfrose (Suomijos Didžioji Kunigaikštystė), kuriame ir mirė. Žmona po karo grįžo į Užutrakį, o 1939 m. rusams okupavus Vilniaus kraštą, pabėgo pas vyro brolį Aleksandrą į Kretingą, kurioje 1940 m. mirė ir buvo palaidota grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje Kretingos II kapinėse.
Valdos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš tėvo paveldėjo Užutrakio dvarą, kuriame įkūrė majoratą ir tapo pirmuoju ordinatu. Gražiausioje vietoje, pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, 1896 m. pastatė neoklasicistinio stiliaus rūmus, kuriuos projektavo architektas Jozefas Husas. Rūmus apsupo prancūzų parkų architekto-dendrologo Eduardo Fransua Andrė suprojektuotas mišrus parkas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juozapas Tiškevičius IV. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Palangos gintaro muziejus Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||||||||