Kurortas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Druskininkų kurortas
Druskos kameroje vienoje iš Palangos sanatorijų

Kurortas – vietovė, skirta sveikatai atgauti ir pailsėti. Tokiose vietose dažnai yra uždrausta pramonė, teršianti aplinką (siekiant užtikrinti gryną orą). Įsikūrusios sanatorijos, gydyklos, pramogų objektai.

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje kurortais laikomos gyvenamosios vietovės, turinčios gamtos gydomųjų veiksnių (mineralinis vanduo, gydomasis purvas, sveikatai palankus klimatas, rekreaciniai želdiniai ir vandens telkiniai) ir specialią infrastruktūrą, sudarančią sąlygas naudoti šiuos veiksnius gydymui, profilaktikai ir poilsiui. Dabar veikia 4 kurortai:

Skiriamos ir kurortinės teritorijos (keliami panašūs reikalavimai kaip ir kurortams, tik jose gali nebūti specialios infrastruktūros, skirtos gydymo reikmėms):

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1933 m. Lietuvoje buvo 11 kurortinių vietovių: Palanga, Birštonas, Likėnai, Zarasai, Aukštoji Panemunė, Kačerginė, Kulautuva, Lampėdžiai, Berčiūnai, Anykščiai. 1940 m. sąrašas papildytas – įtraukti Alytus, Bubiai, Juodšiliai, Paneriai, Pasvalys, Švenčionėliai, Šventoji, Trakai, Varėna II. Po II pasaulinio karo Birštonas, Druskininkai, Likėnai ir Palanga tapo TSRS sąjunginės reikšmės kurortais. 1990 m. neliko oficialaus kurorto statuso. 2001 m. administracinių vienetų įstatyme kurortais vadinami Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. 2002 m. spalio 29 d. Seimo nutarimu patvirtintos poilsinės teritorijos, kuriose galima plėtoti sanatorinį gydymą – Anykščiai, Aukštadvaris, Likėnai, Salantai, Smalininkai, Zarasai, Ignalina, Molėtai, Trakai, Varniai ir kt. 2007 m. liepą patvirtintos kurortinės teritorijos. [2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 350. 2006 m. balandžio 12 d.
  2. Kurortai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 351 psl.


Vikiteka