Trakų Vokė
| Trakų Vokė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Vilniaus miestas | |||||||||||||||
| Seniūnija | Panerių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 4 000 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Trakų Vokė – Vilniaus miesto dalis, esantį į pietvakarius nuo miesto centro miesto pakraštyje. Rytuose prateka Vokė. Dabartinę Trakų Vokę sudaro centrinė gyvenvietė su daugiabučiais namais, Juozapo Tiškevičiaus, Andrė, Trampolio ir kitos gatvės; Vokės kaimas palei Lentvario geležinkelį; Naujoji Vokė – pietiniame gyvenvietės pakraštyje Lentvario link ir Vokės Naujasodis – į rytus nuo Trakų plento. Panerių seniūnijos centras.
Vokės geležinkelio stotis. Yra dvaro sodyba su E. Andrė projektuotu parku, Švč. Mergelės Marijos koplyčia, Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas (nuo 1956 m.), vidurinė mokykla, paštas (LT-02021), bendruomenė.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Pirmą kartą Vokės vardas minimas 1375 m., kai Prūsijos maršalas Godfridas fon Lindenas devynias dienas siautė aplink Trakus. Tuomet prie Vokės įvyko didelis mūšis tarp Lietuvos kunigaikščių Kęstučio ir Algirdo pulkų bei kryžiuočių ordino.
Sovietmečiu čia buvo Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas ir jo eksperimentinis ūkis.
1996 m. Trakų Vokė prijungta prie Vilniaus.
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Vietovė pavadinta pagal pro ją tekančią Vokės upę. Apylinkėse anksčiau buvo 6 Vokės gyvenvietės – Baltoji Vokė, Juodoji Vokė, Kauno Vokė, Mūrinė Vokė, Metropolinė Vokė ir Trakų Vokė, taip pavadinta dėl to, kad įsikūrusi prie kelio į Trakus. Pasakojama, jog kadaise prie Vokės upės gyvenusios 6 laumės seserys, kurias žmonės pavadinę Vokėmis. Jos buvusios klastingos, savo žavesiu pakerėdavusios vyrus ir juos paklaidindavusios miškų tankumynuose. Kur tos seserys gyvenusios, ten ir atsiradusios 6 Vokės gyvenvietės.
Dvaras [taisyti]
Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblis – istorizmo architektūros paminklas, turintis neoklasicizmo, neogotikos, eklektikos elementų. Trakų Vokės dvaro rūmai statyti 1876–80 m. Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos Jono Tiškevičiaus. Statybą vykdė italų architektas L. Marconi. Rūmai restauruoti 1971–1978 metais. Rūmuose išlikę arba pagal likusius pavyzdžius rekonstruoti vertingi interjerai. Dvarą supa upės vingis ir gražus parkas, suprojektuotas garsaus prancūzų architekto Eduardo Fransua Andre. Šiuo metu dvaro rūmus valdo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga. Vedamos ekskursijos, nuomojamos patalpos renginiams.
Gyventojai [taisyti]
| Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m. | |||||
| 1970 m.sur.[1] | 1982 m.[2] | 1987 m.[3] | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 959 | 1 142 | 1 268 | 4 000 | ||
|
|||||
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Trakų Vokė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 568 psl.
- ↑ Trakų Vokė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 375 psl.
- ↑ Trakų Vokė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 336 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Vokė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 222 psl.
- Trakų Vokės svetainė
- Trakų Vokės bendruomenės dienoraštis
