Antanas Tiškevičius
 |
|
|---|---|
| Tiškevičiai | |
 |
|
| Lelija (herbas) | |
| Gimė: | 1866 m. Darbėnuose |
| Mirė: | 1919 m. (~53 metai) Vilniuje |
| Tėvas: | Juozapas Tiškevičius II |
| Motina: | Sofija Horvataitė |
| Vaikai: |
Mykolas Tiškevičius |
Antanas Tiškevičius (1866 m. Darbėnuose – 1919 m. Vilniuje) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Vilniaus pramonininkas ir pirklys, Vilniaus miesto valdybos pirmininkas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos.[1] Tėvas Juozapas Tiškevičius II. Motina Sofija Horvataitė. Broliai Aleksandras Tiškevičius III, Vladislovas Tiškevičius II, Juozapas Tiškevičius IV, Feliksas Tiškevičius.
Vaikai: Mykolas Tiškevičius (g. 1897 m.), Marija Tiškevičiūtė (g. 1899 m.)
[taisyti] Valdos
Kairėnų, Kaišiadorių, Osovieco dvarininkas. Paveldėjo Vilniuje buvusius tėvo Juozapo Tiškevičiaus rūmus, fabrikus ir gamyklas. Jam priklausė garinis malūnas, vario-ketaus liejykla ir mechaninės dirbtuvės, lentpjūvė, parketo fabrikas, skardos cinkavimo dirbtuvės. Stambiausia įmonė buvo 1897 m. pastatyta garinė duonos kepykla, kurioje 1900 m. dirbo 97 darbininkai. Joje iškeptai duonai, bandelėms ir riestainiams realizuoti mieste grafas įkūrė prekybos įstaigų tinklą, kurį 1902 m. sudarė 68 parduotuvės.
1894 m. įsigijo rūmus (dab. Rašytojų sajungos rūmai K. Sirvydo g. 6), bet pritrūkus lėšų investicijoms juos pardavė, 1909 m. varžytinėse rūmus nupirko Marija Oginskienė.
[taisyti] Veikla
Nuo 1891 m. aktyviai dalyvavo Vilniaus miesto valdybos darbe, 1912 m. buvo išrinktas jos pirmininku. Dėjo daug pastangų, kad Vilniuje atsirastų politechninio profilio aukštoji mokykla. Deja, rusų valdžia tam nepritarė.
Vilniuje 1902 m. surengė didžiulę žemės ūkio produkcijos parodą. Globojo ir rėmė menininkus, kolekcionavo meno vertybes. Jo rūmuose 1906 m. pabaigoje vyko organizaciniai Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugijos susirinkimai. Draugiją įregistravus, Antanas Tiškevičius išrinktas jos vicepirmininku. Mokslo ir meno muziejui padovanojo dalį savo rinkinių.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Antanas Tiškevičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
[taisyti] Nuorodos
| LDK didikų giminės | |
|---|---|
| Lietuvių kilmės | • Kęsgailos • Astikai • Radvilos • Goštautai • Olelkaičiai • Čartoriskiai • Alšėniškiai • Pacai • Manvydai • Sakaičiai • Sudimantaičiai • |
| Rusėnų kilmės | • Chodkevičiai • Ostrogiškiai • Sapiegos • Tiškevičiai • Oginskiai • Puzinai • Iljiničiai • Višnioveckiai • |
| Vokiečių kilmės | • Tyzenhauzai • Pliateriai • |
| Totorių kilmės | • Glinskiai • |
