Darbėnų dvaras
| Darbėnų dvaras | |
|---|---|
| Vieta | Darbėnai, Kretingos rajonas |
| Bajorų giminės | Jonas Karolis Chodkevičius Ksaveras Nesiolovskis Tiškevičiai |
| Parkas | išlikusios klevų alėjos |
| Pastatų būklė | išlikęs medinis gyvenamasis valdytojo namas, mūriniai ledainė, rūsys ir pieninė |
Darbėnų dvaras – dvaras Darbėnuose, Kretingos rajone. Kultūros vertybė, objekto unikalus kodas 314.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašytiniuose šaltiniuose dvaras pirmą kartą minimas 1591 m. XVI a.-XVII a. pro Darbėnus ėjo pagrindinis pajūrį ir likusią Lietuvą jungiantis kelias. Dvaras buvo Palangos dvaro žemių administravimo centras, Darbėnų dvare gyveno Palangos dvaro savininkų paskirtas valdytojas. Darbėnus valdė Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, Palangos seniūnijos valdytojas Karolis Mirbachas, grafai Tiškevičiai ir kiti.
XIX a. pradžioje dvarą už savininkų skolas valstybei konfiskavo carinė Rusijos valdžia. Palangos valdas su Darbėnų dvaru iš valstybės nupirko rusų generolas Ksaveras Nesiolovskis, kuris valdytoju paskyrė Antaną Boguslovskį ir apgyvendino Darbėnų dvare. 1820 m. kairiajame Darbos krante pastatytas vandens malūnas. 1824 m. Biržų savininko Juozapo Ignoto Tiškevičiaus sūnus Mykolas Juozapas Tiškevičius iš Ksavero Nesiolovskio nusipirko Palangos valdą su Darbėnų ir Grūšlaukės dvarais. Šalia dvaro grafas pastatė Darbėnų girininkijos pastatą, kuriame gyvenęs girininkas prižiūrėjo Palangos dvaro savininkams priklausiusius Darbėnų miškus. 1891 m., po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties, Darbėnų, Grūšlaukės, Dimitravo dvarai liko jo žmonai Sofijai Horvataitei-Tiškevičienei.
Bolševikų kariuomenei įsiveržus į Lietuvą, 1918 m. pabaigoje Darbėnų girininkijos pastate kairiųjų pažiūrų darbėniškiai įrengė revoliucinio komiteto būstinę. 1919 m. vasarį komitetą panaikino Kretingos apskrities savanoriai bei jiems padėję vokiečių kariai. Tarpukaryje vykdytos žemės reformos metu, 1926 m. dvaras panaikintas, pastatai nacionalizuoti, žemė išdalinta savanoriams. Dvaro valdose susiformavo Juzumų kaimas. Girininkijos pastate įsikūrė Darbėnų girininkija, kuriai pastatas priklauso iki šiol. Gyvenamajame name XX a. pradžioje buvo pradžios mokykla.
2009 m. likę dvaro sodybos fragmentai – medinis gyvenamasis valdytojo namas, mūriniai ledainė, rūsys ir pieninė – įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Iš dvarą supusio sodo ir parko liko klevų alėjos.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Klietkutė, Jolanta (2014-12-03). „Darbėnų dvaras“. Kretingos krašto enciklopedija. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06. Nuoroda tikrinta 2015-10-21.