Juodasis čiurlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apus apus
Čiurlys (Apus apus)
Čiurlys (Apus apus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Čiurliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Apodiformes)
Šeima: Čiurliniai
(Wikispecies-logo.svg Apodidae)
Gentis: Čiurliai
(Wikispecies-logo.svg Apus)
Rūšis: Juodasis čiurlys
(Wikispecies-logo.svg Apus apus)
Čiurlio paplitimo arelas
Čiurlio paplitimo arealas

Juodasis čiurlys (lot. Apus apus, angl. Common Swift, vok. Mauersegler) – čiurlinių (Apodidae) šeimos paukštis, panašus į kregždę. Dar vadinamas spariu, sviruliu, štaru.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Eurazijoje paplitęs nuo Geltonosios jūros iki Atlanto vandenyno, šiaurinė arealo riba eina Barenco, Baltosios jūrų pakrantėmis, Pečioros, Obės vidurupiais, Jenisiejaus, Lenos aukštupiais, toliau pietuose tęsiasi iki rytinės Kinijos, Hvanghės aukštupio, Himalajų, pietinio Afganistano, Irano, Irako, Mažosios Azijos ir Viduržemio jūros pakrančių. Taip pat gyvena Britų salose, šiaurės vakarų Afrikoje, Viduržemio jūros salose. Žiemoja Pietinėje Afrikoje.

Lietuvoje dažnas. Atskrenda gegužės pradžioje, išskrenda rugpjūtį.

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kūnas vienspalvis, tamsus, ilgais ir siaurais pjautuvą primenančiais sparnais. Kojų visi 4 pirštai nukreipti į priekį, turi stiprius riestus nagus, pritaikytus kabintis už stačių sienų. Snapas mažytis, tačiau žiotys labai plačios. Akių rainelė tamsiai ruda.

Sveria ~33 g, ilgis tarp išskleistų sparnugalių 171–175 mm.

Jaunikliai pilkšvi.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Minta smulkučiais vabzdžiais, kuriuos gaudo ore labai greitai skraidydami. Didžiąją laiko dalį praleidžia skraidydami, per parą čiurlys tupi tik apie 2 valandas. Tai vienintelis Lietuvoje paukštis, kuris visiškai negali pakilti nei nuo žemės, nei nuo vandens – jo kojos nepritaikytos pakankamai stipriam atsispyrimui, kurio reikia, norint pakilti. Tik pasilypėjęs ant medžio, nuo stogo ar iš lizdo čiurlys pradeda skristi. Skleidžia garsą „svyrr-svyrr-svyrr“.

Gyvena didelių miestų senuose kvartaluose, miesteliuose, miškuose, kur yra senų drevėtų pušų.

Lizdą daro iš sulipintos seilėmis medžiagos (plaušų, pakulų, vatos, pūkų, plaukų, atliekų) aukštų pastatų plyšiuose, rečiau aukštai esančiuose uoksuose. Lizdo skersmuo 8–10 cm. Peri pavieniui arba kolonijomis. Birželio pradžioje deda 2–3 baltus kiaušinius (masė 3,6 g). Peri abu paukščiai 18–20 dienų. Esant drėgnam nepalankiam orui gali liautis perėję ir išmesti kiaušinius. Išsiritę čiurlio jaunikliai lizdą palieka po 40–50 dienų[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Juodasis čiurlys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka