Didžioji antis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Anas platyrhynchos
Didžioji antis (Anas platyrhynchos)
Didžioji antis (Anas platyrhynchos)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Plaukiojančios antys
(Wikispecies-logo.svg Anas)
Rūšis: Didžioji antis
(Wikispecies-logo.svg Anas platyrhynchos)
Binomas
Anas platyrhynchos
Linnaeus, 1758

Didžioji antis (lot. Anas platyrhynchos, angl. Mallard, vok. Stockente) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Dažna.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiosios anties patelė
Didžiosios anties patinas


Didžiosios anties (Anas platyrhynchos) svoris svyruoja tarp 700 ir 1500 gramų. Jos ilgis siekia iki 58 cm. Skrisdama pasiekia iki 110 km/val. greitį.

Gaigalų plunksnų spalva yra pilka, krūtinė ruda, nugara rusva su juodu apvadu. Galva žalsvai melsva su baltu žiedu ant kaklo. Patelės netiek ryškios, jos yra pilkai rudos ir tik antsparniai turi metališkai melsvą veidrodėlį (kaip ir gaigalų).

Šeriasi kartą per metus nuo birželio mėnesio. Šėrimasis trunka apie mėnesį. Gaigalų išvaizda vasarą nedaug skiriasi nuo patelių. Liepos pradžioje juos galima atskirti tik pagal snapo spalvą. Gaigalų snapas lieka geltonas, o patelių – tamsiai rusvai-pilkas. Nuo liepos pabaigos ir patelių snapas pasidaro gelsvas. Nuo rugpjūčio vidurio pradeda augti naujos plunksnos.

Didžiosios antys turi apie 10 000 pūkinių ir dengiamųjų plunksnų, kurios jas saugo nuo drėgmės ir šalčio. Jos nuolat jas prižiūri, snapu sutepdamos riebalais, paimtais iš specialios liaukos virš uodegos.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji antis labiausiai paplitusi ančių rūšis. Sutinkama visame šiaurės pusrutulyje. Daugelyje vietų aptinkama su naminėmis antimis susikryžminusių ančių. Jos dažnai skiriasi savo išvaizda.

Natūralūs priešai – lapės ir plėšrus paukščiai.

Gamtoje didžioji antis išgyvena iki 15 metų amžiaus.

Ančių kreksėjimas

Migracija[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiosios anties migracija priklauso nuo jų gyvenamosios vietos. Jeigu Lietuvoje perinčios antys žiemoti dar skrenda į pietvakarių Europą, tai vidurio Europoje gyvenanti populiacija nerodo jokių migracijos požymių.

Jaunikliai

Maistas[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiosios anties pagrindinis maistas yra augalinės kilmės. Ji minta sėklomis, vaisiais ir vandens augmenija, taip pat ir gyvūniniu maistu – buožgalviais, varlėmis, įvairiais vabzdžiais, smulkiomis žuvimis, kirmėlėmis ir kitais vandens gyviais. Miesto antys minta ir duona bei virtuvės atliekomis. Ieškodamos maisto, nardo po vandeniu.

Dauginimas[taisyti | redaguoti kodą]

Patelės peri kartą metuose. Nuo 7 iki 16 kiaušinių dėtis išperima per 25-28 dienas. Jaunikliai po aštuonių savaičių pradeda skraidyti.

Foto galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Didžioji antis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka