Didysis apuokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bubo bubo
Apsauga: 1(E) - Prie išnykimo ribos
Didysis apuokas (Bubo bubo)
Didysis apuokas (Bubo bubo)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Pelėdiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Strigiformes)
Šeima: Tikrosios pelėdos
(Wikispecies-logo.svg Strigidae)
Gentis: Didieji apuokai
(Wikispecies-logo.svg Bubo)
Rūšis: Didysis apuokas
(Wikispecies-logo.svg Bubo bubo)
Didžiojo apuoko paplitimas
Didžiojo apuoko paplitimas

Didysis apuokas (lot. Bubo bubo, angl. Eurasian Eagle Owl, vok. Uhu) – pelėdinių (Strigidae) šeimos, didžiųjų apuokų genties plėšrusis paukštis.

Išvaizda, kūno išmatavimai, ilgis[taisyti | redaguoti kodą]

Tai gana stambus paukštis, kurio kūnas 58-75 cm ilgio, bet kiek mažesnis už Jūrinį erelį. Didžiųjų apuokų patelės ir svoriu, ir dydžiu akivaizdžiai pranoksta patinėlius. Norvegijos patinėlių kūno dydis vidutiniškai yra apie 61 cm, o Norvegijos patelių – 67 cm. Atstumas tarp išskleistų sparnų 138–200 cm: patinėlių vidutiniškai 157 cm, o patelių – 168 cm. Patinėlių svoris 1,5-3,2 kg (Norvegijoje – 1,80-2,80 kg, vidutiniškai 2,45 kg), patelių – 1,75-4,5 kg (Norvegijoje 2,30-4,20 kg, vidutiniškai 2,99 kg). Vokietijos Tiuringijoje patinėlių vidutinis svoris 1,89 kg, o patelių 2,55 kg.

Kūno viršutinė pusė pilkšvai ruda ir juodai dėmėta, apatinė – šviesesnė su išilginėmis dėmėmis. Viršugalvyje ilgos auselės. Šonas ir pilvas smulkiai skersai dryžuoti. Kojos plunksnuotos iki pirštų pamatų. Snapas ir nagai juodi.

Skrendantis didysis apuokas

Paplitimas pasaulyje[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenamas arealas – Eurazija, išskyrus jos pietinius ir pačius šiauriausius pakraščius. Bet joje paplitęs negausiai, įrašytas į tarptautinę raudonąją knygą.

Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nykimo priežastys – intensyvi žmonių ūkinė veikla, miškų kirtimas, neorganizuotas turizmas miškuose, chemizacija.

Gyvenama aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena miškuose, dykumose, stepėse ir net kalnuose. Sėslus paukštis.

Poravimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Patinai lytiškai subręsta po metų, patelės vėliau. Lizdą įruošia dažniausiai ant žemės, kartais pasinaudoja medyje esančiu senu plėšriujų ar kitų didesnių paukščių lizdu. Deda 2-3 kiaušinius, peri tik patelė apie 35 dienas. Lizdą jaunikliai apleidžia apie birželio vidurį.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Minta kiškiais, beveik visais paukščiais (susidoroja ir su vištvanagiais), pelėmis. Jeigu pasitaiko proga, gali sumedžioti iki 17 kg dydžio elnių jauniklius ar lapes.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Didysis apuokas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka