Baltapetis jūrinis erelis

Haliaeetus pelagicus

Baltapetis jūrinis erelis Heidelbergo zoologijos sode

Gresia didelė rizika išnykti laisvėje

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Vanaginiai paukščiai ( Accipitriformes)
Šeima:	Vanaginiai ( Accipitridae)
Pošeimis:	Suopiai ( Buteoninae)
Gentis:	Jūriniai ereliai ( Haliaeetus)
Rūšis:	Baltapetis jūrinis erelis ( Haliaeetus pelagicus)

Mokslinis pavadinimas

Haliaeetus pelagicus
Pallas, 1811

Baltapečio jūrinio erelio paplitimo arealas Rytų Azijoje:

oranžinė spalva - tik perėjimo laikotarpiui
žalia - gyvena ištisus metus
mėlyna - žiemojimo vietos
pilkšvai melsva - klajojimo vietos

Baltapetis jūrinis erelis (lot. Haliaeetus pelagicus, angl. Steller's Sea Eagle) – Vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio, jūrinių erelių (Haliaeetus) genties plėšrusis paukštis.

Baltapečiai jūriniai ereliai ir kirai jūroje ant ledo lyčių

Baltapečio jūrinio erelio jauniklis

Kūno matmenys [taisyti]

Baltapetis jūrinis erelis stambiausias jūrinių erelių gentyje ir vienas stambiausių plėšriųjų paukščių. Jo kūno ilgis 85-105 cm, išskėsti abu sparnai siekia 1,95-2,5 m ilgį. Sparno ilgis 57-68 cm.

Patelės už patinėlius stambesnės, jų svoris 6,8-9 kg, o patinėlių 4,9-6 kg. Yra užregistruota 12,7 kg svėrusi patelė.

Požymiai [taisyti]

Tai didelis paukštis. Jo snapas masyvus, geltonas, kojos ir jų pirštai geltoni, nagai dideli, riesti, tamsiai pilki. Kojų viršutinė pusė apaugusi baltomis, puriomis plunksnomis. Beveik visas jo kūnas tamsiai tamsiai rudų plunksnų su balta dėme ant pečių. Šita pati dėmė pastebima ir jam skrendant prie viršutinio sparnų pgrindo.

Poravimasis, lizdavietė, perėjimas [taisyti]

Baltapetis jūrinis erelis kraunasi keletą lizdų prie didelių upių, prie jūros pakrantės brandžiuose medžiuose ar ant olų apie 150 cm aukščio ir iki 250 cm skersmens lizdus. Po susiporavimo vasario - kovo mėnesiais - maždaug balandžio - gegužės mėnesiais deda pirmąjį kiaušinį. Po 39–45 dienų perėjimo periodo prasikala jaunikliai. Įprastai išgyvena tik vienas jauniklis. Jaunikliai seksualiai subręsta apie ketvirtuosius - penktuosius gyvenimo metus. Pilną suaugusių paukščių plunksnų dangą įgauna aštuntais - dešimtais gyvenimo metais.

Mityba [taisyti]

Minta daugiausiai žuvimis, daugiausiai lašišinėmis žuvimis. Taip pat susimedžioja ir paukščių, daugiausiai tai vandens paukščiai kaip kad antys, žąsys, gulbės, garniniai, kiriniai paukščiai ir ypač tolimųjų rytų kirus. Taip pat minta krabais, kalmarais. Žiemos metu minta ir dvėseliena. Yra atvejų kada šie paukščiai medžiodavo ruonių jauniklius ir sugebėdavo pakilti naguose laikydami net 9,1 kg sveriančius ruoniukus.

Paplitimas [taisyti]

Natūraliai paplitę Rytų Azijoje palei ar netoli jūrų pakrančių. Dažniausiai aplinkui Ochotsko jūrą, prie Japonijos jūros ir Dydžiojo vandenyno šiaurės vakarų pakrantėse - šiaurėje nuo Čiukčių pusiasalio ir Kamčiatkos - pietuose iki Hokaido salos ir su pavieniais klajūnais užklystančiais dar toliau į pietines Japonijos salas. Piečiausiai nuklydę stebėti Taivano saloje ir šalia salos žemyninės Azijojos pakrantėse, taip pat užklysta į Aliaską. Pagrindinės jo žiemojimo vietos yra Hokaido saloje bei pietinėse Kurilų salose.