Paprastasis purplelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Streptopelia turtur
Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur)
Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Karveliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Columbiformes)
Šeima: Karveliniai
(Wikispecies-logo.svg Columbidae)
Gentis: Purpleliai
(Wikispecies-logo.svg Streptopelia)
Rūšis: Paprastasis purplelis
(Wikispecies-logo.svg Streptopelia turtur)
Mokslinis pavadinimas
Streptopelia turtur
Linnaeus, 1758

Paprastasis purplelis (lot. Streptopelia turtur) – karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis, mažiausias Lietuvos miškuose gyvenantis karvelis. Galva ir sprandas pilkai melsvi. Nugara ir sparnai rusvi su juosvomis dėmėmis. Kūno priekinė dalis rausva, pilvas ir pauodegys nešvariai baltas spalvos. Kaklo šonuose yra ryškios juodai baltos dėmės. Kojos raudonos. Skrisdamas tankiai mosuoja sparnais, kurie truputį lenkti, smailiomis viršūnėmis.

Vikiteka

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Išplitęs Europoje, išskyrus Skandinaviją, Pietvakarių Azijoje ir Šiaurės Afrikoje.

Lietuvoje dažnas. Gyvena įvairiuose miškuose, kartais parkuose, miško parkuose ar net priemiesčių želdiniuose. Aptinkamas balandžiorugsėjo mėn.

Būdingi bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Parskrenda balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje nedideliais 10-20 paukščių pulkeliais arba poromis. Dažniausiai pasirodo 3-4 savaitėmis vėliau negu karvelis keršulis. Jo pasirodymą miškuose lengva nustatyti iš savotiškos „turr-turr-turr“, primenančios kurklio balsą giesmės, kurią skleidžia beveik visą dieną. Rytais giesmė intensyvesnė. Monogamai, beveik visą vasarą juos galima matyti po du. Labai mėgsta vaikščioti ir lesinėti ant miško keliukų arba stambesnių asfaltuotų kelių, nutiestų per miškus, kelkraščių.

Perėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Streptopelia turtur turtur

Peri jaunuose eglynuose, įsiterpusiuose įvairiuose medelynuose. Išaugina dvi jauniklių vadas. Lizdus krauna gegužės mėn. arba birželio pradžioje. Liepos mėn. krauna lizdus antrajai vadai arba po nesėkmingos pirmosios, kada sunaikinami jaunikliai ar kiaušiniai. Lizdus krauna 2-6 m aukštyje eglėse, pušyse, maumedžiuose, alksniuose, gluosniuose, klevuose, liepose, skrobluose, ievose, lazdynuose, ąžuoluose ir beržuose. Parkuose bei miško parkuose lizdai rasti sibiriniame, balzaminiame, europiniame kėniuose, pocūgėse, dygliuotose eglėse ir tujose. Lizdai labai paprasti, sukrauti iš sausų šakelių, žolių, stiebelių, reti, beveik kiaurai permatomi, 13-22 cm skersmens, 5-8 cm aukščio, beveik lygiu paviršiumi arba tik su nežymiu 2-3 cm įdubimu. Deda du baltus kiaušinius. Peri abu paukščiai 13-14 dienų.

Jaunikliai[taisyti | redaguoti kodą]

Jaunikliai labai lepūs, silpni, beveik pliki, su gelsvais retais pūkais. Auga greitai, lizde išbūna 16-18 dienų. Pirmomis dienomis jauniklius maitina atrytu švelniu maistu, susimaišiusiu su stemplės sienelių sekretu. Vėliau maistas įvairėja. Purpleliai minta įvairių lauko pievų ar miško žolių, medžių sėklomis, uogomis, grūdais, kartais pumpurais, lapeliais ir vabzdžiais. Pradėję skraidyti jaunikliai kurį laiką gyvena netoli lizdo. Vėliau, ieškodami maisto, pradeda klajoti arba prisijungia prie kitų purplelių, sudarydami nedideles 4-6-8 paukščių grupeles. Paežerėse, kurių krantai apaugę alksniais, karklais ir kitokiais medžiais, nakvoja ir iš čia skrenda į laukus maitintis. Rudeninę migraciją pradeda rugpjūčio-rugsėjo mėn. Traukimas labai neintensyvus, nes purpleliai skrenda nedideliais pulkeliais.

Priešai[taisyti | redaguoti kodą]

Purplelius gaudo vištvanagiai, paukštvanagiai, o jų kiaušinius bei jauniklius naikina kiaunės, šarkos, kėkštai ir varnos. Parkuose, miškų rekreacinėse zonose nukenčia nuo neatsargaus žmonių elgesio.

Lietaratūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • A. Navasaitis „Lietuvos miškų paukščiai“, 1983 m., Vilnius „Mokslas“.