Uolinis karvelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).
Columba livia
Uoliniai karveliai (Columba Livia)
Uolinis karvelis (Kalkuta, Indija)
Garsai
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Klada: Columbimorphae
( Columbimorphae)
Būrys: Karveliniai paukščiai
( Columbiformes)
Šeima: Karveliniai
( Columbidae)
Gentis: Tikrieji karveliai
( Columba)
Rūšis: Uolinis karvelis
( Columba livia)
Binomas
Columba livia
Gmelin, 1789
Paplitimo arealas
Uolinių karvelių paplitimo arealas:
     natūralus paplitimo arealas
     išplatino žmonės

Uolinis karvelis (Columba livia) – karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio, karvelinių (Columbidae) šeimos, tikrųjų karvelių (Columba) genties paukščių rūšis. Jie yra naminių balandžių (Columba livia domestica) įvairių veislių ir miesto balandžių (Columba livia domestica) protėviai. Lietuvoje dar vadinami balandžiais, miesto balandžiais, naminiais balandžiais, miesto karveliais, naminiais karveliais, karveliais.

Kaip manoma, pirmieji uoliniai karveliai buvo domestikuoti 3000 metais prieš mūsų erą[2]. Nuo to laiko iš jų buvo išveista apie 1000 įvairių kūno formų, spalvų naminių karvelių veislių. Įvairiais laikais, dalis domestikuotų naminių karvelių iš savininkų karvelidžių ar narvelių buvo paleisti į laisvę, kita dalis patys išspruko, ir vėliau visi sukūrė sulaukėjusių uolinių karvelių populiacijas. Įsikišus žmonėms, jie buvo išplatinti ir patys išplito po visus planetos žemynus, išskyrus Antarktidą.

Lietuvoje kartais žmonių auginami naminiai balandžiai, arba jų mišrūnai gyvenantys laisvėje, taip vadinami miesto balandžiai, kurie yra gausiai išplitę Lietuvos miestuose ir miesteliuose - visi kilę iš uolinių karvelių.

Uolinis karvelis (Bangaloras, Indija)
Uolinių karvelių ir paprastųjų varnėnų būrelis Baltasaunde (Šetlando salos).
Vietinių laukinių uolinių karvelių populiacija egzistuoja atokiuose Britų salų šiauriniuose, šiaurės vakariniuose ir vakariniuose pakraščiuose. Nors ir pamažu, bet į Britų salų uolinių karvelių populiaciją patenka miesto balandžių genai, nors iš nuotraukos matyti, kad šie uoliniai karveliai dar yra grynakraujai.
Uolinių karvelių populiacija perinti Šiaurės jūros pakrantės klifuose (Anglijos Norfolko grafystė)

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uoliniai karveliai išplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, Šiaurės Amerikos ir Eurazijos šiaurines dalis, Centinę Afriką, Amazonijos regioną, Centrinę Australiją.

Savaiminis paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europoje: Paplitę Europos pietuose, ypač jos kalnuotose vietovėse, tai - Iberijos pusiasalis, pietinė Prancūzija, Italija, Balkanų pusiasalis, siauras ruožas palei Juodosios jūros šiaurinę dalį, Europinės Rusijos pietūs.

Britų salose savaime paplitę vakarinėje Airijos saloje ir Škotijos šiaurės vakaruose.

Afrikoje: Savaime paplitę Šiaurės Afrikoje, įskaitant Sahelį, Kanarų salas, Žaliojo Kyšulio salas.

Azijoje: Išplitę šiuose Pietvakarių ir Pietų Azijos regionuose: Mažoji Azija, Kaukazas, Arabijos pusiasalis, Iranas, Vidurinės Azijos pietinė dalis, Pakistanas, Indija.

Už savaiminio arealo ribų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl žmogaus įsikišimo susidarė vietinės populiacijos, kurios kilusios iš nelaisvėje laikytų paukščių arba buvo introdukuotos žmonių. Šiaurės Amerikoje pirmą kartą buvo introdukuoti 1606 m. Akadijos Port Rojalyje (Port-Royal National Historic Site) gyvenvietėje, dabar Naujoji Škotija[3]. Šiuo metu kaip invazinė rūšis yra išplitę Šiaurės Amerikoje išskyrus jos šiaurę, Pietų Amerikoje daugiau pasitaiko jos pietuose ir vakaruose, Pietų ir pietryčių Afrikoje, Australijos pietvakariuose ir vakaruose, Naujojoje Zelandijoje, Indokinijoje, Malajų salyne, Filipinuose, Kinijos rytuose, Korėjos pusiasalyje, Japonijoje.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje paplitęs visame krašte ir yra dažnas. Aptinkamas visus metus. Peri apie 500 000–700 000 porų[4].

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūralios gyvenamosios vietos yra uolose, ypač – pakrančių. Dažnai įsikuria prie nedidelių dirbamos žemės plotelių, kuriuos sunku išplėsti kalnuotose vietovėse. Eurazijoje gyvena kalnuotose vietovėse ir giliau žemyne. Sacharoje gyvena ten, kur yra šiokių tokių augalų ir vandens, neretai peri giliuose šuliniuose.

Uoliniai karveliai monogamai. Jie peri grupėmis, lizdus suka bažnyčių varpinėse, bokštuose, aukštesnių ar aukštų pastatų plyšiuose, ertmėse, po tiltais, gamyklose, sandėliuose, namuose smailiais stogais ir panašiuose dariniuose[4].

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugusio uolinio karvelio kūno ilgis 29-37 cm, snapas apie 1,8 cm, sparnas apie 22,3 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų 60-70 cm, čiurna 2,6-3,5 cm, uodega 9,5-11 cm. Sveria 238–380 g.

Uolinis karvelis mažesnis už keršuli, bet stambesnis už ulduką. Kūnas melsvai pilkas su dviem matomom juodom juostom, einančiom skersai galinėje vidinio sparno pusėje, skrendant matoma balta sparnų apačia ir balta dėmė nugaros apačioje.

Domestikuotų uolinių karvelių apdaras labai varijuoja – nuo visiškai balto iki visiškai juodo, su daug pilkų, melsvų ir rudų formų, kai kurie turi dvigubą juostą sparne, kaip ir laukiniai paukščiai.

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uolinių karvelių tuoktuvių giesmė vadinama burkavimu. Uolinių karvelių burkavimas nesiskiria nuo naminių karvelių burkavimo.

Uoliniai karveliai labai gerai skraido.

Uoliniai karveliai laisvėje išgyvena 3–5 metus, tokia trumpa gyvenimo priežastis yra plėšrūnai. žmonių laikomi nelaisvėje išgyvena iki 15 metų, nors yra pranešimų, kad išgyvena dar ilgiau.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinė ornitologų sąjunga ir integruota taksonų informacijos sistema išskiria 9 uolinių karvelių porūšius[5][6], kitais šaltiniais iki 14 porūšių:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Columba livia“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
  2. Evolution in the Rock Dove: Skeletal Morphology; Richard F. Johnston. The Auk, Volume 109, Issue 3, 1 July 1992, Pages 530–542 | Published: 01 July 1992
  3. diamonddove.info / Rock Pigeon Columba livia (Gmelin, 1789)
  4. 4,0 4,1 Ziedavimas.com | Žinynas
  5. worldbirdnames.org / Pigeons; IOC World Bird List | v11.1
  6. itis.gov / Columba livia J. F. Gmelin, 1789

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]