Plėšrioji žuvėdra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sterna caspia
Plėšrioji žuvėdra (Sterna caspia)
Plėšrioji žuvėdra (Sterna caspia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Sėjikiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Charadriiformes)
Šeima: Žuvėdriniai
(Wikispecies-logo.svg Sternidae)
Gentis: Žuvėdros
(Wikispecies-logo.svg Sterna)
Rūšis: Plėšrioji žuvėdra
(Wikispecies-logo.svg Sterna caspia)
Binomas
Sterna caspia
Pallas, 1770

Plėšrioji žuvėdra (lot. Sterna caspia, angl. Caspian Tern) – žuvėdrinių (Sternidae) šeimos paukštis. Didžiausias savo gentyje, 127 - 140 cm ilgio sparnai, 48 - 56 cm kūnas ir sveria apie 574 - 782 g. Kojos juodo atspalvio, viršutiniai sparnai pilki, baltos spalvos krūtinė ir kaklas, galvutė juoda su ryškiai raudonu snapu. Garso tembras panašus į garnio.

Šios žuvėdros dažniausiai veisiasi pavasarį ir vasarą prie didelių ežerų, jūrų pakrančių Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje, Afrikoje bei Australijoje. Jauniklių inkubacija trunka apie 27 d. Žiemą žuvėdros emigruoja į pietų pakrantes, Indiją ir Pietų Ameriką.

Maitinasi daugiausiai žuvimi, retkarčiais vabzdžiais, kitų paukščių kiaušiniais. Gali skraidyti 60 km nuotoliu nuo savo kolonijos, kad susirastų maisto.

Pasaulyje apytiksliai 50 000 plėšriųjų žuvėdrų, Baltijos jūros pakrantėse 1 400 - 1 475 porų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka