Didysis kormoranas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Phalacrocorax carbo
Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo)
Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Irklakojiniai paukščiai
( Pelecaniformes)
Šeima: Kormoraniniai
( Phalacrocoracidae)
Gentis: Kormoranai
( Phalacrocorax)
Rūšis: Didysis kormoranas
( Phalacrocorax carbo)
Binomas
Phalacrocorax carbo
Linnaeus, 1758
Didysis kormoranas in Nederlandsche Vogelen (Olandijos paukščiai), Vol. 1 (1770)

Didysis kormoranas arba jūrkranklis, jūrų kranklys (Phalacrocorax carbo) – kormoraninių (Phalacrocoracidae) šeimos paukštis.

Didysis kormoranas
Išskleidęs sparnus džiovinantis plunksnas didysis kormoranas

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitęs nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno. Arealas šiaurėje siekia Kolos pusiasalį, Volgos žemupį, Kazachstaną, Baikalą, Amūro baseiną. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje aptinkamas eurazinis didžiojo kormorano (Phalacrocorax carbo sinensis) porūšis. Atskrenda kovą-balandį. Lietuvoje jie paplitę nevienodai ir didesnėje šalies dalyje jie negyvena arba labai reti, tačiau didelė didžiųjų kormoranų kolonija yra Juodkrantėje, bei Nemuno deltos regione. Nuo 1991 metų didieji kormoranai atsirado Aukštaitijos nacionaliniame parke, bet vasarą negausūs, didesnį jų būriai čia pasirodo rudenį prieš migraciją. Esama kai kuriuose kituose didesniuose Lietuvos ežeruose, tvenkiniuose (Kauno mariose), tačiau antroje vasaros pusėje sutinkami tik migruojantys paukščiai iš Skandinavijos bei kitų Baltijos šalių. Pastarieji apsistoja iki kelių mėnesių. Tuo metu Lietuvoje perėję paukščiai jau būna išskridę.[1]

Gyvenama aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena mišku apaugusiuose gėlavandenių telkinių pakraščiuose ir salose.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dieną žvejoja pakrantėse, o naktį nakvoja medžiuose. Sudaro kolonijas. Kormorano plunksnos vandenyje greitai sušlampa, todėl paukštis jas džiovina stovėdamas išskleidęs sparnus. Lizdus suka medžiuose. Deda 3–5 pilkšvai melsvus kiaušinius.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenantys Lietuvoje minta įvairaus dydžio žuvimis, bet dažniausiai smulkiomis 10–15 cm – pūgžliais, paprastosiomis kuojomis, ešeriais, grundalais rubuiliais, plekšnėmis, builiais. Didesnių rūšių žuvimis rečiau – lynais, paprastaisiais karpiais, upiniais ungurais, vėgėlėmis, europinėmis lydekomis. Mokslininkai, Lietuvoje tyrinėję šių paukščių mitybą, jų skrandyje yra aptikę 700 g lyną, bei vieno kormorano besimaitinančio žuvininkystės ūkio tvenkinyje – 600 g karpį[2].

Anot Dr. Žilvino Pūčio, savo mokslinėje disertacijoje 6 metus tyrinėjusio šių paukščių mitybą Kuršių mariose, didieji kormoranai vieninteliai bent kiek reguliuoja invazinių grundalų rubuilių populiacijos paplitimą. Pagal mitybos svarbą grundalai rubuiliai jiems yra ketvirtojoje vietoje[3].

Suaugęs didysis kormoranas per dieną sulesa 0,3 kg, kitais duomenimis 0,75 kg žuvies[4].

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami šeši porūšiai. Anksčiau laikytas Phalacrocorax carbo lucidus porūšiu, dabar išskiriamas kaip atskira Phalacrocorax lucidus rūšimi.

  1. Eurazinis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo sinensis); Porūšis išskiriamas pagal morfologinius požymius. Plačiai paplitę Eurazijoje – nuo Vakarų Europos, įskaitant Britų salas, Daniją, Nyderlandus ir iki pietų Kinijos, Taivano. Ilgai buvo manyta, kad šį porūšį iš Kinijos į Europą dėl jo puikių žuvies gaudymo savybių[5], XVI amžiuje atgabeno olandų pirkliai, bet pagal viduramžiais Vokietijoje tapytus paveikslus, kuriuose pavaizduoti didieji kormoranai, spėjimas, kad tai invazinė rūšis, buvo paneigtas[6]. Šis porūšis gyvena ir Lietuvoje.
  2. Atlantinis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo carbo); Išskiriamas pagal morfologinius požymius. Stambiausias rūšies porūšis, kartais pasitaiko iki 5,3 kg svorio. Savaime paplitęs šiaurės Atlanto vandenyno pakraščiuose – Šiaurės Amerikos žemyno šiaurės rytuose, Grenlandijoje, Islandijoje, Farerų salose, Britų salose, Skandinavijoje, Rusijai priklausančiame Kolos pusiasalyje.
  3. Marokinis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo maroccanus); Paplitęs Atlanto vandenyne palei Maroko ir Mauritanijos pakrantes.
  4. Japoninis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo hanedae); Paplitę Honšiu saloje.
  5. Australinis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo novaehollandiae); Savaime paplitę Australijoje, Tasmanijoje, Naujojoje Zelandijoje, Čatamo salose.
  6. Norveginis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo norvegicus)[7]; Pastaruoju metu pagal atliktus genetinius tyrimus, biologų išskiriamas šeštas porūšis.

Eurazinio didžiojo kormorano (Phalacrocorax carbo sinensis) morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • kūno ilgis: 77–94 cm
  • išskėstų sparnų, nuo vieno iki kito sparno galo atstumas: 121–149 cm
  • patinų sparno ilgis 334–382 mm, arba vidutiniškai 358,5 mm
  • patelių sparno ilgis 321–357 mm, arba vidutiniškai 335,0 mm
  • patinėlių svoris: 1975–3180 g
  • patelių svoris: 1673–2555 g

Gana didelis paukštis, patinėliai šiek tiek didesni ir sunkesni, nei jų patelės. Didžiojo kormorano plunksnų apdaras juodas, su žalsvu ir melsvu atspalviu. Viršugalvis ir kaklo šonai su baltomis plunksnomis. Snapas juodas, ilgas, su riestu galu. Kojos juodos.

Didžiųjų kormoranų priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai gamtoje išskyrus žmones, jie neturi priešų, kurie reguliuoja jų gausumą. Bet retkarčiais didžiųjų kormoranų jauniklius, dar rečiau suaugusius paukščius susimedžioja paprastieji jūriniai ereliai. Šiaurės Vokietijoje jų kolonijas kartais nusiaubia Europoje gyvenanti invazinė rūšis – paprastieji meškėnai. Didžiųjų kormoranų lizdavietes kartais nusiaubia kiriniai (Laridae) ir varnų (Corvus) genties paukščiai, o įsikūrusiose ant žemės kolonijose – lapės[8].

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Paprieštaravo vyraujančiai nuomonei – kormoranai būtini mūsų gamtai“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-08-02.
  2. grynas.delfi.lt / Išskrodę kormoranus ir patikrinę jų skrandžio turinį labai nustebo | Karolis Baltaduonis, 2015 m. rugsėjo 19 d.
  3. ve.lt / Kormoranų byla persikels į tarptautinį lygį | 2014-04-26, Irma DUBOVIČIENĖ, Respublika.lt]
  4. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
  5. youtube.com / Didieji kormoranai – puikūs žvejai
  6. Phalacrocorax carbo sinensis in Europe – indigenous or introduced?
  7. ec.europa.eu / Cormorant Ecology – FAQ
  8. ec.europa.eu / Cormorant Ecology – FAQ | Q: What are cormorants’ natural enemies?

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]