Erelis žuvininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pandion haliaetus
Apsauga: 2(V) - Pažeidžiama rūšis
Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus)
Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus)
Europinis kukmedis (Taxus baccata)
Jų populiacija pasaulyje
pakankamai didelė ir plačiai paplitusi
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Sakaliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Falconiformes)
Šeima: Žuvininkiniai
(Wikispecies-logo.svg Pandionidae)
Gentis: Ereliai žuvininkai
(Wikispecies-logo.svg Pandion)
Rūšis: Erelis žuvininkas
(Wikispecies-logo.svg Pandion haliaetus)
Mokslinis pavadinimas
Pandion haliaetus
Linnaeus, 1758
Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus)
Erelių žuvininkų (Pandion haliaetus)
paplitimo arealas (žemėlapis ne visai tikslus,
kai kurios populiacijos, pavyzdžiui, Lietuvos – nepažymėtos

Erelis žuvininkas dar vadinamas žuvininku, žūklininku, žuviniu vanagu (lot. Pandion haliaetus, angl. Osprey, vok. Fischadler) – sakalinių paukščių (Falconiformes) būrio, monotipinės žuvininkinių (Pandionidae) šeimos vienintelė erelių žuvininkų (Pandion) genties paukščių rūšis. Priskirti prie plėšriųjų paukščių kategorijos. Rūšies lotyniškas pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžių: „halos“ – jūra ir „aetus“, reiškiančio erelį.

Skrydyje (Masačiusetsas)
Po sėkmingos žvejybos… (Teksas)
Užkandžiauja žuvimi (Kalifornija)
Velo Steve - Osprey (by-sa).jpg
Vienas poros narių lizdo tvarkymui, parskrendantis su šakele (Florida)
Poravimasis (Florida)
Erelio žuvininko jaunikliai lizde (Vakarų Virdžinija)

Paplitimas pasaulyje[taisyti | redaguoti kodą]

Ereliai žuvininkai gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, Europoje retokas.

Paplitimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais nors ir plintantis paukštis, bet nėra dažnas ir įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 2 (V) kategoriją.

Gyvenamas biotopas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Šį paukštį retai kada sutiksi toli nuo didesnių vandens telkinių, jūrų, ežerų, upių. Mėgsta vietas, kur vanduo skaidrus, neužterštas ir netoli vandens paviršiaus yra gausu vidutinio dydžio žuvų.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Tai gana didelis paukštis, jo dydis tarp jūrinio erelio ir suopio. Kūnas 50–66 cm, išskėsti patinėlio sparnai 127–166 cm, patelės – 144–180 cm. Patinėlio kūno masė 1120–1600 g, o patelės – 1600–2050 g. Stebint jį skrendantį, matosi balta ar truputį marga jo apatinė kūno dalis. Snapas juodas, nagai atrodo galingai, dideli, juodi. Kojos ilgokos.

Porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Ereliai žuvininkai pradėjo tolti nuo kitų sakalinių paukščių (Falconiformes) būrio maždaug prieš 24–30 milijonų metų. Dabar erelio žuvininko išskiriami keturi porūšiai, kurie atskirti geografinių regionų:

Elgsena, perėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Erelis žuvininkas dažniausiai monogamas. Poligamija gali pasitaikyti retai, kada netoliese yra du lizdai, kuriuos patinėlis gali apginti.

Lizdą suka šalia vandens telkinių ar atokiau nuo jų, maždaug iki 3–5 km nuo vandens telkinių, pelkėtose vietose, raistavietėse, matyt todėl, kad ne visada randa tinkamą vietą jam susisukti ar ieško saugesnių vietų. Lizdai būna pačioje medžio viršūnėje, ant uolų, mėgsta dirbtines platformas. Kartais lizdą sukrauna ant elektros linijų stulpų, bet tai pasitaiko rečiau. Naują lizdą krauna abu paukščiai. Jį krauna iš įvairių šakų, šakelių, samanų, medžių žievės, žolių. Po 14–21 dienų lizdą statyti baigia. Lizdas įspūdingai didžiulis, apie 120–150 cm skersmens ir 50v60 cm aukščio. Lizdą kas metai pataiso ir per daugelį metų jis gali siekti 150–200 cm aukščio. Kartais tame pačiame lizde peri iki 20 metų. Jei žūsta dėtis, tada stato naują lizdą, kuriame galbūt perės ateinančiais metais. Balandžio mėnesį į lizdą deda 2–3 kiaušinius, bet dažniausiai 3, su vienos-trijų dienų intervalu. Inkubacinis kiekvieno kiaušinio periodas 37 dienos. Skirtingai nei kitų plėšriųjų paukščių, erelio žuvininko agresija ir dominavimas dėl anksčiausiai išperėto jauniklio pasitaiko retai. Jei blogi metai (mažai maisto), pora išaugina bent vieną vyriausią jauniklį, jis maisto gauna užtektinai.

Kaip ir kiti plėšrieji paukščiai, erelių žuvininkų pora per perėjimą pasidalina bendrais rūpesčiais. Patelė dažniausiai peri, saugo jauniklius, tiesiogiai juos maitina. Patinėlis per visą tą laikotarpį neša žuvis patelei, kuri perduoda jaunikliams. Jaunikliai visiškai apsiplunksnuoja maždaug per 53 dienas nuo inkubacijos pradžios. Pilnai apsiplunksnavę jaunikliai dar apie du mėnesius laikosi netoli lizdo ir juos maitina abu tėvai. Kai jaunikliai paauga, pradeda kartu medžioti. Daug jauniklių žūsta nesubrendę iki 3 metų, o kurie išgyvena, tai gyvena vidutiniškai apie 8 (iki 15–20) metų. Yra pasitaikę kada erelis žuvininkas išgyveno iki 32 metų. Subręsta iki 3 metų, gali daugintis, bet vietose, kur yra mažai tinkamų vietų lizdavietei, nesidaugina iki 5 metų.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai minta žuvimis, kurias pagauna vandens paviršiuje. Paukštis sklando virš vandens iki 70 metrų aukščio, kad pastebėtų kur koncentruojasi žuvys. Dažniausiai jas gaudo krisdamas į vandenį vertikaliai ir sugriebia už galvos savo didžiuliais stipriais nagais. Retkarčiais gaudydamas žuvį, panyra po vandeniu iki 1 metro ir grobis kartais būna didesnis nei sveria pats paukštis. Žuvį nešasi sugriebęs dviejų kojų nagais.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Erelis žuvininkas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka